Dažnai moters galvą puošė tik sudėtingo pynimo kasos ar garbanos, perpintos plonais perlų vėrinėliais, tinkleliai arba mažutės ovalios kepuraitės nešiojamos ant pakaušio – beretos. Ypač stengtasi pabrėžti aukštą, niekuo nepridengtą kaktą. Ji buvo dirbtinai didinama, pašalinant dalį virš kaktos augančių plaukų ir antakius. Moterų aprangoje atsirado korsetas. Korsetą suveržus, labai susiaurėdavo liemuo. ...klubus slėpė metalinis karkasas, vadinamas vertiugadenu. Ant jo buvo dėvimas sijonas. Vyrai savo aprangoje naudojo daigstytą pamušalą, pagamintą iš vatos, pjuvenų ir arklio ašutų. Ant jo vilkėjo pagrindines to meto kostiumo dalis – uždarą, aptemptą trumputį koletą ir baliono formos kelnes iki kelių. Vyrų ir moterų pečių liniją maskavo vatos prikimšti voleliai, siuvami rankovių ir pečių sujungimo vietoje.
Būtini moteriško kostiumo aksesuarai – šviesios šilkinės kojinės, pirštinės, šalikai-kaklaraiščiai, puošnios prijuostės, vėduoklės, prisegti prie diržo laikrodžiai arba veidrodėliai. Batai buvo siuvami iš spalvotos odos. Kulnas – aukštas lenktas, ilgas smailas bato priekis. Puošiami kaspinais, sagtelėmis, rozetėmis.
Moterys beveik nedėvėjo galvos apdangalų. Madingomis tapo aukštos šukuosenos fontanžai iš garbanų ir krakmolu standintų sruogų. Šukuosenai sustiprinti naudotas vielinis karkasas, prie kurio segdavo ploną audinį, kaspinus, dirbtines gėles ir pan.