1914 m. birželio 28 d. Sarajeve nužudytas Austrijos–Vengrijos sosto įpėdinis princas Ferdinandas ir jo žmona. Tai buvo pretekstas kilti Pirmajam pasauliniam karui.

Vokiečiai ruošėsi greitam, staigiam ir trumpam karui. Pagrindinis jų tikslas – sutriuškinti Prancūziją. Tokiu būdu Vokietija išvengtų karo dviem frontais. Olandija, Liuksemburgas, Belgija buvo pirmos valstybės, patyrusios vokiečių agresiją.

Prancūzija ruošėsi karui, statė gynybinius įtvirtinimus. Staigus ir plataus masto vokiečių puolimas pralaužė gynybą, tačiau jau 1914 rugsėjo 5–9 d. prie Marnos užvirė įnirtingi mūšiai. Vyko manevrinis karas. Jungtinės prancūzų ir anglų pajėgos sustabdė vokiečių skverbimąsi, po kurio prasidėjo ilgai užsitęsęs pozicinis karas.

Antantės sąjungininkės pareikalavo, kad Rusija pradėtų karo veiksmus Rytų fronte. Nepakankamai pasiruošusi karui, atlikus tik dalinę mobilizaciją, Rusija pradėjo karo veiksmus su Vokietija.

1914 m. karo veiksmai buvo sėkmingi Rusijai. Ji puolė staigiai ir netikėtai, tai padėjo Antantės sąjungininkėms Vakarų fronte sustabdyti Vokiečių puolimą prie Marnos. Vokiečiai buvo priversti atitraukti karines pajėgas į Rytų frontą. Rusija laimėjo mūšį prie Tanenbergo, užėmė dalį Rytprūsių, 135 tūkst . vokiečių karių paimta į nelaisvę, bet tai buvo tik dalinė ir nedidelė pergalė.

Rusija pradeda karo veiksmus su Austrija–Vengrija. Sėkmingi Rusijos vadų veiksmai priverčia Austrų kariuomenę pasitraukti. Austrija-Vengrija patyrė triuškinamų nuostolių ir buvo priversta Rusijai palikti dalį Galicijos su Lvovo miestu.

1914 m. Austrijos–Vengrijos kariuomenė pradeda aktyvius karo veiksmus prieš Serbiją. Tikėtasi lengvos pergalės, bet Serbija atsilaikė ir sustabdė austrų puolimą.

Japonija prisijungia prie Antantės.

Prie Trilypės sąjungos prisijungia Osmanų imperija