Pozicinis karas. Vokietija ir Prancūzija tikėjosi greitos pergalės, tačiau karas užsitęsė, kiekviena pusė stengėsi įsitvirtinti turimose pozicijose, todėl fronto linija nusitęsė beveik 700 km. Vienos ir kitos pusės kariai išsikasė apkasus, statė žemines, pylė pylimus ir minuodavo lauko prieigas.

Vokietija mūšyje prie Ipro pirmą kartą panaudojo chloro dujas. Šios nuodingos medžiagos apnuodijo ne tik prancūzų, anglų karius, bet ir pačius vokiečius.

Vakaruose po negailestingų mūšių prie Marnos ir Ipro kariaujančios pusės perėjo prie pozicinio karo. Tuo pasinaudojusi Vokietija pradėjo ryžtingą puolimą Rytų fronte.

Prasidėjo manevrinio karo veiksmai. Vokietija atsikovojo ne tik prarastas teritorijas Rytprūsiuose, bet iki 1915 m. rudenio okupavo Lietuvą, Baltarusiją, dalį Ukrainos. Puldama šiaurės kryptimi užėmė beveik visą Kuršą.

Pietų fronte atsinaujino karo veiksmai. Austrija–Vengrija atnaujino Serbijos puolimą. Ji tikėjosi užgrobti ir Albanijos teritorijas. Serbija ir Albanija atsilaikė.

Dėl nuolatinių nesutarimų su Austrija–Vengrija dėl teritorijų, iš Trilypės sąjungos į Antantę 1915 m. pereina Italija.

Dėl nesutarimų su Rusija ir Austrijos–Vengrijos sėkmingų mūšių su Rusija, Bulgarija apsisprendžia prisijungti prie Trilypės sąjungos.