Verdenas

Įsitvirtinusi Rytuose, Vokietija atnaujina puolimą Vakarų fronte. Ji siekia priversti Prancūziją kautis iki paskutinio kraujo lašo. 1916 vasario–gegužės mėn. įvyko Verdeno kautynės. Šiose kautynėse žuvo daugiau kaip 700 000 karių. Neveltui šis mūšis dar vadinamas „Verdeno pragaru“. Vokiečiams nepavyko priversti anglų ir prancūzų pasiduoti.

Soma

1916 m. liepos bei spalio mėn. anglai ir prancūzai atnaujino puolimus ties Soma. Ten anglai pirmą kartą panaudojo tankus. Jie buvo masyvūs, bet nepatogūs, netalpūs ir manevringi. Tankai turėjo daugiau psichologinį poveikį. Anglai mūšiuose ėmė naudoti aviaciją.

Vokietijos povandeniniai laivai nuskandino ne vieną taikų laivą. Po keleivinio laivo „Luizitania“ katastrofos, per kurią nuskendo 1198 keleivių, 128 iš jų buvo JAV piliečiai, neutrali JAV pagrasino Vokietijai. Anglija blokavo vokiečių laivus, taip ją atskirdama nuo kolonijų.

1916 m. gegužė–birželis. Jūroje tarp vokiečių ir anglų įvyko didžiulis jūrų mūšis ties Jutlandija. Šis mūšis Vokietijai buvo labai svarbus, nes ji siekė panaikinti jūrinę blokadą, bet tai padaryti jai nepavyko.

Austrija–Vengrija pradėjo puolimą prieš Rumuniją. Rumunija negalėjo atsilaikyti. Rusija, matydama šią situaciją, pradėjo puolimą prieš Austriją–Vengriją. Taip austrai buvo priversti atitraukti savo karines pajėgas nuo Rumunijos sienų.

Generolo Brusilovo vadovaujami rusų kariai 1916 m. birželio mėn. perėjo į puolimą. Jie sumušė austrų kariuomenę ir į nelaisvę paėmė 350 tūkst. karių.

Po Austrijos–Vengrijos pralaimėjimo Vokietija buvo priversta atitraukti savo pajėgas iš Vakarų fronto ir atnaujinti manevrinio karo veiksmus Rytuose. Vokietija Rusijai pasiūlė pasirašyti separatinę taiką, bet ši atsisakė.

Po susidūrimų su Austrija–Vengrija Rumunija įsitraukia į Antantės sąjungą.

Portugalija 1915 m. buvo neutrali, tačiau vokiečių karo laivyno išpuoliai paskatino Portugaliją įstoti į Antantės sąjungą.