Povandeninio karo pradžia. Vokietijos laivynas nuskandina apie tūkstantį įvairių valstybių, tarp jų ir Antantės laivų.
Povandeninio karo pradžia. Vokietijos laivynas nuskandina apie tūkstantį įvairių valstybių, tarp jų ir Antantės laivų.
Vakarų fronte tęsiasi pozicinis karas. Vyksta lokaliniai kariniai susidūrimai. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai fronto pozicijose susibičiuliaudavo skirtingų šalių kariai. Karas atsibodo visiems. Ekonominių sunkumų patyrė visos kariaujančios valstybės. Totalinis karas pareikalavo visų visuomenės narių dalyvavimo. Moterys ir vaikai dirbo fabrikuose, gamyklose, žemės ūkyje.
1917 m. balandžio mėn., patyrusi nuostolių dėl Vokietijos, JAV ryžosi įstoti į karą Antantės pusėje.
Nesėkmės kare, sunki ekonominė padėtis, bado grėsmė, nedarbas, nepasitenkinimas caro valdžia 1917 m. vasario pabaigoje Rusijoje sukėlė revoliuciją, kurios metu buvo nuversta caro valdžia. Rusija paskelbta respublika. Caras Nikolajus II buvo priverstas atsisakyti sosto. Suformavus Laikinąją vyriausybę, kuriai vadovavo kunigaikštis G. Lvovas, buvo tikėtasi demokratinių rinkimų į Steigiamąjį Seimą. Laikinoji vyriausybė turėjo išspręsti ekonomines ir politines Rusijos problemas.
Vladimiras Leninas
1917 m. spalio 25 d. (pagal seną kalendorių) bolševikai, pralaimėję rinkimus į Darbininkų, valstiečių ir kareivių tarybas, surengė ginkluotą perversmą. Vadovaujami V. Lenino bolševikai įsiveržė į Žiemos rūmus, apsupo Laikinąją vyriausybę ir pareikalavo jos atsistatydinimo. Tos pačios dienos vakare sukvietė II Tarybų suvažiavimą ir paskelbė Darbininkų, valstiečių ir kareivių tarybų valdžią.
Po bolševikų perversmo 1917 m. lapkričio mėn. Rusija pradėjo taikos derybas su Vokietija. Derybos užsitęsė. Vokietija reikalavo iš Rusijos visų okupuotų žemių. Tokios sąlygos Rusijai buvo nepriimtinos. Derybos tarp Vokietijos ir Rusijos nutrūko.
Nuo 1917 m. pradžios Rytų fronte karo veiksmai buvo neaktyvūs. Iš valstiečių sudaryta rusų armija nenorėjo kariauti, ji troško taikos, žemės. Beveik 2 mln. karių paliko frontą, t.y. dezertyravo. Vokietija po Vasario revoliucijos su Rusijos Laikinąja vyriausybe siekė pasirašyti separatinę taikos sutartį, tačiau ši atsisakė. Taika Rytuose leistų Vokietijai visas karines pajėgas nukreipti į Vakarų frontą. Bolševikai, vadovaujami V. Lenino, siekė ateiti į valdžią, todėl žmonėms žadėjo išdalinti žemes ir pabaigti karą. Vokietija tuo pasinaudojo. Ji pradėjo derybas su bolševikais, rėmė jų perversmą pinigais.