Po 1917 m. nesėkmingų derybų Brest Litovske, Vokietija atnaujino karo veiksmus fronte ir užėmė didžiąją dalį Ukrainos. Rusijos situacija dar pablogėjo 1918 m. pradžioje prasidėjus pilietiniam karui.

Bolševikai nesugebėjo sustabdyti Vokietijos puolimo. Jie buvo priversti priimti vokiečių siūlomas taikos sąlygas. 1918 m. kovo 3 d. bolševikai pasirašė separatinę Bresto taiką, pagal kurią Rusija išstojo iš karo ir Vokietijai pripažino visas karo metu okupuotas teritorijas. Bolševikinė Rusija turėjo pripažinti Suomijos ir Lenkijos nepriklausomybę, atsisakyti Estijos, Latvijos, Lietuvos teritorijos.

JAV prezidentas V. Vilsonas 1918 sausio 8 d. paskelbė „14 punktų programa“, už kurią 1920 m. gavo Nobelio taikos premiją.

14 punktų programa

• Atsisakyti slaptosios diplomatijos. Tarptautiniai susitarimai ir sutartys turi būti visiems žinomi.
• Laisvai leisti plaukioti jūromis ir vandenynais.
• Sumažinti muitinių barjerus.
• Mažinti ginklavimąsi.
• Teisingai išspręsti kolonijų problemas.
• Rusija: išvedus užsienio kariuomenę, rusų tauta pati laisvai apsispręs.
• Visiškai atkurti Belgijos nepriklausomybę.
• Elzasą ir Lotaringiją reikia sugrąžinti Prancūzijai.
• Italijos sienas nustatyti nacionaliniu principu.
• Austrijos–Vengrijos tautoms suteikti autonomiją.
• Išspręsti Balkanų problemas: Rumunija, Serbija ir Juodkalnija turi būti nepriklausomos.
• Osmanų imperijoje turkų ir kitų tautų gyvenamos sritys turi gauti nepriklausomybę.
• Lenkija sudarys nepriklausomą, lenkiškai kalbančius gyventojus jungiančią valstybę.
• Sukurti Tautų Sąjungą.

Amjenas

1918 m. kovo mėn. anglai bei prancūzai organizavo puolimą prie Amjeno. Antantės kariuomenė pralaužė vokiečių gynybinius įtvirtinimus ir privertė juos trauktis.

Viena

Austrijoje-Vengrijoje 1918 spalio mėn. prasidėjo revoliucija. Austrijos imperatoriaus Karlo I paskelbtas dekretas dėl autonomijos nesustabdė išsivaduojamosios kovos. 1918 m. spalio 28 d. Čekoslovakija, o lapkričio 1 d. ir Vengrija pasiskelbė nepriklausomos. Austrija buvo priversta 1918 m. lapkričio 3 d. pasirašyti paliaubas su Antante.

Berlynas

Pralaimėjimai Vakarų fronte kėlė Vokietijos gyventojų nepasitenkinimą, prasidėjo masiniai bruzdėjimai. 1918 m. lapkričio 3 d. Vokietijoje kilo revoliucija. Vokietijos imperatorius Vilhelmas II buvo priverstas atsisakyti sosto. Jis emigravo iš šalies. Vokietija paskelbta respublika.

Kompjenas

Nesėkmės Vakarų fronte, revoliucija šalyje neleido Vokietijai tęsti karo. 1918 m. lapkričio 11 d. Kompjeno miške traukinio vagone, ji buvo priversta pasirašyti kapituliacijos aktą.

Mudras

Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos pralaimėjimas kare, neramumai ir revoliucija šalyje privertė Turkiją 1918 spalio 30 d. pasirašyti kapituliacijos aktą. Išaiškėjo, kad Osmanų imperija Pasaulinio karo metu vykdė armėnų genocidą. Osmanų imperija apkaltino armėnus krikščionis bendradarbiavimu su Rusija, t.y. juos pavadino Osmanų imperijos priešininkais. Išpuolių metu turkai išžudė nuo 800 tūkst. iki 1 mln. armėnų.