Apie Vilniaus miesto kultūrinį gyvenimą

Miestiečių būstus apšviesdavo nedideliais, kambarių ar rūsio patalpų sienų nišose įrengtais, apšvietimo židinėliais. Kai 1864 metais pradėjo veikti dujas ėmė vartoti ir gyventojai[...]. 1805 m. Vilniuje pradėjo veikti penkios spaustuvės. Paskui jų pamažu daugėjo. Mieste veikė keli dideli knygynai. XIX amžiaus pradžioje išėjo pirmasis Vilniaus laikraštis, o 1904 metais – XIX a. antroje pusėje, nepaisant imperinės administracijos suvaržymų, Vilniuje kūrėsi viešosios bibliotekos. Kai kurios jų turėjo ir Vienas iš didžiausių pasaulyje išradimų į Lietuvą įžengė ir įsitvirtino XIX a. viduryje. Metų pabaigoje pirmąją Vilniaus Verkių rūmų padarė iš Paryžiaus atvykęs kunigaikščio Liudviko Vitgenšteino vaikų auklėtojas Marsiljakas. Cirkas Vilniuje nebuvo naujiena. Keliaujantys cirko aristai, klounai, dresuotojai ne kartą savo meną demonstravo Vilniaus valdovų bei didikų rūmuose. Rotušės aikštėje vykdavo meškų, keliaujančių artistų, akrobatų pasirodymai. XIX a. Vilniuje pradėjo veikti . Kol Katedros aikštėje nebuvo paminklo Jekaterinai II, čia stovėjo pagal K. Maculevičiaus projektą suręstas cirko pastatas, vykdavo cirko vaidinimai ir mugės. Pirmasis klozetas įrengtas Anglijoje XVI amžiuje. Vilniuje klozetai atsirado, kai į Vilniaus generalgubernatoriaus rūmus buvo atvestas XIX a. viduryje gaiviame Neries ir Vilniaus vandenyje buvo specialiai įrengtų . Anot vieno maudyklių savininko, jų būta Tymo kvartale prie Vilnios.

Pagal Antano Rimvydo Čaplinsko Vilniaus istoriją, 2003: 442