Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nacistinė Vokietija vykdė Didžiosios Vokietijos kūrimo politiką – jungė prie III Reicho vokiškai kalbančias teritorijas.

Miuncheno sutartis (Miuncheno suokalbis) – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos 1938 m. Miunchene pasirašyta sutartis, pagal kurią Čekoslovakija turėjo perduoti Vokietijai Sudetų sritį su visais kariniais įtvirtinimais, įmonėmis, žaliavų atsargomis ir ryšių priemonėmis.

1939 m. kovo 16 d. Vokietija be pasipriešinimo okupavo Čekoslovakiją.

1939 m. kovo 22 d. Lietuva ir Vokietija pasirašė Klaipėdos perdavimo Vokietijai sutartį.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir jo metu fašistinė Italija siekė įsiviešpatauti Viduržemio jūros regione.

1939 m. Italija okupavo Albaniją.

1935–1937 m. Italijos agresija prieš Etiopiją.

Anšliusas – 1938 m. kovo 12 d. neteisėtas (tai pažeidė Versalio taikos sutartį) Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos.

1936–1939 m. Vokietija ir Italija Ispanijos pilietiniame kare teikė karinę pagalbą frankistams.

1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos–SSRS Nepuolimo sutarties slaptaisiais protokolais nustatyta Vokietijos ir SSRS įtakos sferų riba.

1939 m. rugsėjo 28 d. buvo pasirašyta SSRS–Vokietijos Draugystės ir sienų nustatymo sutartis, kurios slaptaisiais protokolais pasikeitė Vokietijos ir SSRS įtakos sferos ribos.

Lietuvos Respublikos – Sovietų Sąjungos Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvai ir savitarpio pagalbos sutartis – 1939 10 10 pasirašyta sutartis tarp Lietuvos ir SSRS, pagal kurią Lietuva atgavo Vilnių ir Vilniaus kraštą, bet turėjo į savo teritoriją įsileisti Raudonosios armijos karines bazes.


Vilniaus grąžinimas Lietuvai 1939 metais

Panašias savitarpio sutartis su SSRS pasirašė Latvija ir Estija, o Suomija tokią sutartį pasirašyti atsisakė.

Suomijai atsisakius pasirašyti savitarpio pagalbos sutartį su SSRS, pastaroji pradėjo agresiją prieš Suomiją. Kilo Žiemos karas (1939 m. lapkričio 30 d. – 1940 m. kovo 12 d.), kurio metu Suomija apgynė savo nepriklausomybę, bet padarė teritorijos nuolaidų, perleido jai Kareliją.

Tarptautinė Vokietijos ir Italijos agresija, demokratinių valstybių nuolaidžiavimas agresoriams rodė, kad Europoje iškilo karo grėsmė.

Savitarpio pagalbos sutartys su Estija, Latvija, Lietuva tapo prielaida SSRS jas okupuoti.

Vokietijos–SSRS Nepuolimo sutartis ir jos slaptieji protokolai leido
A. Hitleriui pradėti karą ir pulti Lenkiją.

Pasirašius 1939 m. rugsėjo 28 d. Vokietijos–SSRS sienų nustatymo ir draugystės sutartį, SSRS primetė Baltijos šalims ir Suomijai savitarpio pagalbos sutartį.