1940 birželio 14 d. SSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas Lietuvos užsienio reikalų ministrui J. Urbšiui įteikė ultimatumą. Ši data nebuvo atsitiktinė – tą dieną vermachtas užėmė Paryžių. Pasaulio dėmesys buvo nukreiptas į Vakarų Europą, o Lietuvos likimas niekam nerūpėjo.

Sovietų ultimatume reikalaujama:

1. sudaryti naują vyriausybę, kuri gebėtų tinkamai vykdyti Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutarties sąlygas;

2. įsileisti į Lietuvos teritoriją neribotą Raudonosios armijos skaičių, kuris užkirstų kelią naujoms provokacijoms;

3. perduoti sovietų teismui vidaus reikalų ministrą K. Skučą ir valstybės saugumo departamento direktorių A. Povilaitį kaip kaltus dėl provokacijų prieš raudonarmiečius.

A. Smetona mėgino įkalbėti ministrus pasipriešinti okupacijai, tačiau vyriausybės dauguma nusprendė sutikti su ultimatumo sąlygomis. Nenorėdamas taikstytis su okupacija, prezidentas, remdamasis Konstitucija, perdavė įgaliojimus ministrui pirmininkui A. Merkiui ir pareiškė, kad išvyksta iš Lietuvos.

1940 m. birželio 15 d. 10 val. ryto SSRS kariuomenė be pasipriešinimo įžengė į Lietuvos teritoriją. Prasidėjo primoji sovietinė Lietuvos okupacija.

1940 m. birželio 15 d. SSRS įvykdyta okupacija nulėmė Lietuvos aneksiją ir sovietizaciją.