Blog Archives

Temoje analizuojamos autoritarinio (prezidentinio) valdymo Lietuvoje po 1926 m. gruodžio perversmo priežastys bei svarbiausi bruožai. Atskleidžiamas šio laikotarpio politinio, ekonominio, socialinio bei kultūrinio gyvenimo kontekstas. Pateikiamas parlamentinės demokratijos ir autoritarizmo laikotarpių lyginimas.

Lietuvos padėtis analizuojama socialiniu – ekonominiu ir politiniu požiūriu, pateikiami pokyčiai Lietuvos ūkio raidoje, kuriuos sąlygojo imperijoje vykdytos reformos, įvertinamas jų poveikis, atskleidžiamas pasipriešinimas okupacijai, 1831 m. ir 1863 m. sukilimų priežastys ir padariniai, atskleidžiamas ir įvertinamas lietuvių tautinis atgimimas XIX a. pab. – XX a. pr.

Šis mokomasis objektas skirtas žmogaus padėties skirtumams demokratinėse ir totalitarinėse valstybėse išryškinti. Analizuojami svarbiausi demokratinės bei totalitarinės sistemos principai. Pateikiami dabartinio totalitarizmo sąlygomis gyvenančių visuomenių pavyzdžiai.

Šaltasis karas – tai po Antrojo pasaulinio karo, 1946–1989 m., vykusi dviejų supervalstybių – JAV ir SSRS – bei jų sąjungininkų konfrontacija, kuria buvo siekiama įrodyti savo sistemos pranašumą: SSRS totalitarinis socializmas su planine ekonomika ir JAV demokratija su rinkos ekonomika. Šaltasis karas reiškėsi ginklavimosi ir kosmoso užkariavimo varžybomis, karinių blokų kūrimu, lokaliniais karais ir kišimusi į trečiųjų valstybių vidaus reikalus. Simbolinė Šaltojo karo pradžia laikoma buvusio Jungtinės Karalystės premjero Vinstono Čerčilio kalba JAV Fultono universitete, o pabaigą simbolizuoja Berlyno sienos griūtis ir sovietų kariuomenės išvedimas iš Afganistano.

Pateikiami svarbiausi tarptautinių santykių aštrėjimo XX a. 4 dešimtmečio įvykiai kaip kontekstas, nusakantis Lietuvos užsienio politikos esmę. Didelis dėmesys skiriamas išsamiai Lietuvos okupacijos ir aneksijos įvykių chronologijai ir tų įvykių analizei bei vertybinių nuostatų puoselėjimui.

Temoje nagrinėjama pasaulio geopolitinė sankloda po Pirmojo pasaulinio karo. Didžiųjų imperijų žlugimas ir naujų skirtingo politinio režimo bei valdymo formos valstybių susikūrimas. Aiškinama didžiųjų pasaulio valstybių įtaka pasaulio raidai.

Tema skirta svarbiausiems XIX a. – XX a. pr. kultūros bruožams atskleisti. Pasitelkiant pavyzdžius pateikiamos svarbiausios kultūros raidos tendencijos (pvz., masinės kultūros formavimasis), atskleidžiami veiksniai, keitę žmonių pasaulėžiūrą. Pasauliniame kultūriniame kontekste apibrėžiama ir Lietuvos vieta.

Per tris Lietuvių tautinio sąjūdžio laikotarpius atskleidžiamos tautinio sąjūdžio priežastys ir formos, įvertinamas kiekvieno laikotarpio poveikis lietuvių tautos kultūrinei, ekonominei ir politinei raidai. Didelis dėmesys skiriamas pasipriešinimui vykdytai Lietuvoje rusinimo politikai, tautinio tapatumo ir tautinės savimonės formavimuisi. Pateikiamos svarbiausios sąvokos, atspindinčios tautinio sąjūdžio formas, tikslus ir politines bei kultūrines aplinkybes.

Pateikiama mokomoji medžiaga, skirta sudėtingai Lietuvos situacijai šaltojo karo metais parodyti, kur persipina reikšminga Lietuvai istorijos dalis – pasipriešinimo ir kolaboravimo istorija. Didelis dėmesys bus skiriamas ne tik vertybinių nuostatų, bet ir aukšteniųjų gebėjimų ugdymui. Siekiama, kad mokinys suprastų laisvės kovų ir disidentinio judėjimo reikšmę Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. Ugdomi istorinių šaltinių suvokimo ir interpretavimo gebėjimai. Tačiau svarbiausia – tų laikų istorijos įvykių prasmė ir reikšmė šiandienai.

Temoje analizuojamos SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimo priežastys bei šių įvykių padariniai žmonijai. Svarbus dėmesys šiame MO skirtas atskleisti išorinėms bei vidinėms Lietuvos valstybės atsikūrimo priežastims atskleisti.