Blog Archives

XVII a. Abiejų Tautų Respublikos silpnėjimą lėmė:

Remiantis rašytiniu šaltiniu ir statistiniais duomenimis, pasirinkite dvi išvadas iš pateiktų, dėl kurių Napoleono kariuomenė patyrė pralaimėjimą.

„Po …. vykusio mūšio prie Berezinos upės pralaimėjimo sušalusi, demoralizuota prancūzų armija traukėsi Vilniaus link… Išbadėję, pervargę ir sušalę Napoleono armijos kariai atsitraukdami gruodžio 8–9 dienomis pasiekė Vilnių. Daugybė prancūzų mirė nuo šalčio ir bado.“ Išrinktiems, tarp jų gausybei dezertyrų (karys savavališkai palikęs karinę tarnybą.), Vilna (Vilnius) tapo švyturiu. Kelyje, o tiksliau – pusnynuose, juos žudė šaltis ir alkis; bet ugnis ir liepsnos ne mažiau siejo mirtį kaip ir ledinės naktys. Tuos, kurie naktį palikdavo laužą be priežiūros, „ryte dažniausiai rasdavo negyvus“.Jų lavonus, prišalusius prie žemės, apkraustydavo atėjusieji čia vėliau, jie susėsdavo ant jų prie laužo, vėl susikurdavo iš suskaldytų jų vežimų liekanų. Kai kurie, nusikapstę prie laužo, geisdami šilumoskišdavo kojas tiesiog į žarijas ir nusibaigdavo, pusiau suskrudę, pusiau mirtinai sušalę.“ Nematomas užpustytas Vilniaus vieškelis „priminė mūšio lauką su tysančiais lavonais“… „kadangi beveik visą laiką snigo, vaizdas, kurį regėjome prieš savo akis, neatrodė toks niūrus, koks buvo iš tikrųjų. Žmogus, pasirodo, gali priprasti prie tokių bjaurybių. Mūsų jausmai atbuko, ilgainiui tapome negailestingi. Vyrai buvo nejautrūs net patys sau, ką jau kalbėti apie kitus. Gyvuosius apniko klejonės ir abejingumas. … Visiems be išimties buvo sutrikę protiniai gebėjimai. Kariai tai vadino „Maskvos nuosmurgiu“. Per Bereziną persikėlė 60 tūkstančių žmonių, o vėliau prie jų prisidėjo 20 tūkstančių naujokų. Iš šių 80 tūkstančių didesnė dalis žuvo ir dauguma per paskutines keturias dienas, tarp Molodečno ir Vilniaus!“ Briedis L. Vilnius savas ir svetimas, Baltos lankos, 2012, p. 126.H.A. Vossler. Op. cit. P. 239.

Napoleono kariuomenės skaitlingumas:

Data	Vietovė	Karių skaičius tūks.
1812 birželio 24 d.	Vilnius	450 tūkst.
1812 spalio 20 d.	Maskva	103 tūkst.
1812 gruodžio 9 d.	Vilnius	50 tūkst.
1812 gruodžio 13 d.	Prie Nemuno	10 tūkst.

Perskaitę ir išsianalizavę šaltinį, raskite paveikslėlį, kuris atitinka šaltinyje aprašomus įvykius:

„Po …. vykusio mūšio prie Berezinos upės pralaimėjimo sušalusi, demoralizuota prancūzų armija traukėsi Vilniaus link… Išbadėję, pervargę ir sušalę Napoleono armijos kariai atsitraukdami gruodžio 8–9 dienomis pasiekė Vilnių. Daugybė prancūzų mirė nuo šalčio ir bado.“ Išrinktiems, tarp jų gausybei dezertyrų (karys savavališkai palikęs karinę tarnybą.), Vilna (Vilnius) tapo švyturiu. Kelyje, o tiksliau – pusnynuose, juos žudė šaltis ir alkis; bet ugnis ir liepsnos ne mažiau siejo mirtį kaip ir ledinės naktys. Tuos, kurie naktį palikdavo laužą be priežiūros, „ryte dažniausiai rasdavo negyvus“.Jų lavonus, prišalusius prie žemės, apkraustydavo atėjusieji čia vėliau, jie susėsdavo ant jų prie laužo, vėl susikurdavo iš suskaldytų jų vežimų liekanų. Kai kurie, nusikapstę prie laužo, geisdami šilumos, kišdavo kojas tiesiog į žarijas ir nusibaigdavo, pusiau suskrudę, pusiau mirtinai sušalę.“ Nematomas užpustytas Vilniaus vieškelis „priminė mūšio lauką su tysančiais lavonais“… „kadangi beveik visą laiką snigo, vaizdas, kurį regėjome prieš savo akis, neatrodė toks niūrus, koks buvo iš tikrųjų. Žmogus, pasirodo, gali priprasti prie tokių bjaurybių. Mūsų jausmai atbuko, ilgainiui tapome negailestingi. Vyrai buvo nejautrūs net patys sau, ką jau kalbėti apie kitus. Gyvuosius apniko klejonės ir abejingumas. … Visiems be išimties buvo sutrikę protiniai gebėjimai. Kariai tai vadino „Maskvos nuosmurgiu“. Per Bereziną persikėlė 60 tūkstančių žmonių, o vėliau prie jų prisidėjo 20 tūkstančių naujokų. Iš šių 80 tūkstančių didesnė dalis žuvo ir dauguma per paskutines keturias dienas tarp Molodečno ir Vilniaus!“
Briedis L. Vilnius savas ir svetimas, Baltos lankos, 2012: 126; H.A. Vossler. Op. cit. 239 p.

Dar kartą perskaitykite šaltinį ir atpažinkite, kuris asmuo minimas šaltinyje.

Lietuvos laikinosios vyriausybės komisijai buvo pavesta organizuoti nacionalinę gvardiją miestuose, žandarmeriją apskrityse ir vietinę reguliariąją kariuomenę, turėjusią papildyti Prancūzijos armiją. Liepos pradžioje buvo sudaryti 5 pėstininkų ir 4 kavalerijos (ulonų) pulkai, vėliau dar 6 pėsčiųjų šaulių batalionai. Jiems duoti numeriai pagal Varšuvos kunigaikštystės kariuomenės pulkų numerius: Lietuvos pėstininkų pulkų numeriai buvo nuo 18 iki 22, o kavalerijos – nuo 17 iki 20. Surinkta apie 20 tūkstančių karių. Pėstininkų pulkininkais Napoleonas paskyrė Aleksandrą Chodkevičių, Konstantiną Tyzenhauzą, Adomą Bišpingą, Karolį Pšezdzeckį, Stanislovą Čapskį. Kavalerijos pulkininkai buvo Mykolas Tiškevičius, Juozapas Vavžeckis, Konstantinas Rajeckis, Ksaveras Obuchovičius, Antanas Gelgaudas. 1812 m. liepos 5 d. Napoleono įsakymu įkurtas Lietuvos bajorų 3-iasis švoležerų (rezervinis-pagalbinis) pulkas, kuriam vadovavo Jonas Kanopka. Tai buvo reprezentacinis pulkas, kuriame tarnauti buvo garbės reikalas. Į šį pulką stojo ir Vilniaus universiteto studentai. Lietuviški pulkai tiesiogiai priklausė prancūzų vadovybei, turėjo savo uniformą su Vyčiu.

Teisingai įkelkite į tekstą sąvokas ir vardus.

Sudėliokite valstybių ir teritorijų pavadinimus į juos atitinkančias žemėlapyje pažymėtas vietas.

Užduotis

Naudodamiesi demonstraciniame objekte pateikta informacija ir žiniomis, sudarykite turistinį maršrutą Lietuvoje „Napoleono I keliais“.

Į tuščius langelius įkelkite parinktų vietovių ar miestų nuotraukas ir trumpus aprašymus.

Sukurtą darbą atspausdinkite, pristatykite klasei ar išsiųskite mokytojui.

Nutempkite pateiktus mūšių pavadinimus į atitinkamas vietas žemėlapyje.

Nutempkite pateiktus valstybių ar teritorijų pavadinimus į atitinkamas vietas žemėlapyje.