Kompleksinės užduotys

Perskaitę ir išsianalizavę šaltinį, raskite paveikslėlį, kuris atitinka šaltinyje aprašomus įvykius:

„Po …. vykusio mūšio prie Berezinos upės pralaimėjimo sušalusi, demoralizuota prancūzų armija traukėsi Vilniaus link… Išbadėję, pervargę ir sušalę Napoleono armijos kariai atsitraukdami gruodžio 8–9 dienomis pasiekė Vilnių. Daugybė prancūzų mirė nuo šalčio ir bado.“ Išrinktiems, tarp jų gausybei dezertyrų (karys savavališkai palikęs karinę tarnybą.), Vilna (Vilnius) tapo švyturiu. Kelyje, o tiksliau – pusnynuose, juos žudė šaltis ir alkis; bet ugnis ir liepsnos ne mažiau siejo mirtį kaip ir ledinės naktys. Tuos, kurie naktį palikdavo laužą be priežiūros, „ryte dažniausiai rasdavo negyvus“.Jų lavonus, prišalusius prie žemės, apkraustydavo atėjusieji čia vėliau, jie susėsdavo ant jų prie laužo, vėl susikurdavo iš suskaldytų jų vežimų liekanų. Kai kurie, nusikapstę prie laužo, geisdami šilumos, kišdavo kojas tiesiog į žarijas ir nusibaigdavo, pusiau suskrudę, pusiau mirtinai sušalę.“ Nematomas užpustytas Vilniaus vieškelis „priminė mūšio lauką su tysančiais lavonais“… „kadangi beveik visą laiką snigo, vaizdas, kurį regėjome prieš savo akis, neatrodė toks niūrus, koks buvo iš tikrųjų. Žmogus, pasirodo, gali priprasti prie tokių bjaurybių. Mūsų jausmai atbuko, ilgainiui tapome negailestingi. Vyrai buvo nejautrūs net patys sau, ką jau kalbėti apie kitus. Gyvuosius apniko klejonės ir abejingumas. … Visiems be išimties buvo sutrikę protiniai gebėjimai. Kariai tai vadino „Maskvos nuosmurgiu“. Per Bereziną persikėlė 60 tūkstančių žmonių, o vėliau prie jų prisidėjo 20 tūkstančių naujokų. Iš šių 80 tūkstančių didesnė dalis žuvo ir dauguma per paskutines keturias dienas tarp Molodečno ir Vilniaus!“
Briedis L. Vilnius savas ir svetimas, Baltos lankos, 2012: 126; H.A. Vossler. Op. cit. 239 p.