Napoleono politiniai pertvarkymai

Revoliucijos metu dėl neramumų, politinių persekiojimų didėjo emigracija. Napoleonas priėmė amnestijos įstatymą, kuris leido revoliucijos metu persekiotiems politiniams priešams grįžti į Prancūziją.

Katalikų bažnyčios atstovai Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu buvo persekiojami. Nesutarimai su Romos popežiumi neigiamai atsiliepė tarptautiniams Prancūzijos santykiams. Tokią padėtį 1801 m. Napoleonas I pakeitė, kai pasirašė konkordatą su popiežiumi Pijumi VII.

1804 m. konsulatas pakeistas į paveldimąją monarchiją. Napoleonas visiškai centralizavo valdžią ir buvo karūnuotas imperatoriumi.

Siekiant užtikrinti valstybėje saugumą ir tvarką, 1804 m. išleistas Napoleono kodeksas. Tai pirmasis teisinių aktų rinkinys. Kodekso įvedimas užtikrino kapitalistinių santykių vystymąsi.

Valdžios centralizavimas. Teismuose atsisakyta prisiekusiųjų tarėjų. Visi teismo organai tapo priklausomi nuo centrinės valdžios.

Napoleono iniciatyva įvyko švietimo reforma.

Panaikinti renkami departamentai, siekiant centralizuoti valdžią įsteigtos prefektūros.

Apribota spaudos laisvė, įvesta leidinių cenzūra.

Visi teismo organai tapo priklausomi nuo centrinės valdžios.