„Šimtas dienų”

Po pergalės Leipcigo mūšyje 1814 m. pradžioje sąjungininkai įžengė į Prancūziją ir užėmė Paryžių. Napoleonas atsisakė sosto, o Burbonai sugrąžinti į valdžią. Naujuoju valdovu tapo Liudviko XVI brolis Liudvikas XVIII. Napoleonas iki gyvos galvos buvo ištremtas į Elbos salą Tirėnų jūroje. Jam buvo paliktas 1 karių batalionas.

Iš Napoleono I buvo šaipomasi. Tačiau, būdamas Elbos saloje, Napoleonas I atidžiai stebėjo politinius įvykius. Burbonų politika kėlė visuomenės nepasitenkinimą. 1815 m. kovo 1 d. Napoleonas I pabėgo iš Elbos su 1100 karių. Gyventojai džiaugsmingai sutiko Napoleono I grįžimą.

Napoleono I sugrįžimas nutraukė nesutarimus tarp sąjungininkų. Jie ėmė ruoštis naujiems susidūrimams su Napoleonu I. Netrukus buvo suformuota Septintoji koalicija, į kurią įėjo Didžioji Britanija, Belgija, Prūsija, Austrija ir Rusija. 1815 m. birželio 18 d. anglų ir prancūzų kariuomenė susidūrė prie Vaterlo. Mūšį Napoleonas I pralaimėjo.

Po Vaterlo kautynių buvo pasirašyta sutartis su Prancūzija, pagal kurią:

1. Jos teritorija buvo gražinta į 1789 m. ikirevoliucines sienas.
2. Ji turėjo sumokėti 700 mln. aukso frankų kontribucijos. Pareikalauta atiduoti karo laivyną.
3. Prancūzijoje grąžinta Burbonų dinastija – Liudvikas XVIII.
4. Prancūzijos vyriausybės veiklą pradėjo kontroliuoti valstybių nugalėtojų atstovai.
5. Napoleonas buvo ištremtas į Šv. Elenos salą Atlanto vandenyne.