Skip to main content

Fašizmas

Gyvenimas demokratinėse ir totalitarinėse valstybėse

Fašizmas – po Pirmojo pasaulinio karo susiformavusi nedemokratinė politinė srovė, pagrįsta šovinizmo ideologija ir siekianti ją įgyvendinti per autoritarinę ar totalitarinę diktatūrą. Jos pradininku laikomas Italijos politinis viekėjas, vėliau diktatorius Benitas Musolinis.


Nacizmas

Gyvenimas demokratinėse ir totalitarinėse valstybėse

Nacizmas (nacionalsocializmas, hitlerizmas) – totalitarinė 1919 m. susikūrusios Vokietijos nacionalsocialistinės darbo partijos, valdžiusios Vokietiją (Trečiąjį Reichą) 1933–1945 m. politinė ideologija. Svarbiausi nacizmo ideologai buvo Adolfas Hitleris, Alfredas Rozenbergas, Jozefas Gebelsas.


Komunizmas

Gyvenimas demokratinėse ir totalitarinėse valstybėse

Komunizmas – teorinė ir praktinė politinio bei ekonominio gyvenimo sistema, grindžiama utopine idėja, kad kapitalizmą galima revoliuciniu būdu pakeisti visuomenine santvarka, kurioje nėra privačios nuosavybės ir materialinio suinteresuotumo, valstybės ir teisės, darbo pasiskirstymo ir socialinės nelygybės.


3 kompleksinė užduotis

Gyvenimas demokratinėse ir totalitarinėse valstybėse

Išnagrinėkite karikatūrą ir atsakykite į klausimus.

1. Kokių valstybių vadovai vaizduojami karikatūroje? Nurodykite valstybės pavadinimą ir vadovo vardą bei pavardę.

1.

2.

2. Kokioms politinėms sistemoms priskiriamos šios valstybės?

1.

2.

3. Ką reiškia šių personažų žodžiai?

4. Kokia pagrindinė šios karikatūros mintis?


2 kompleksinė užduotis

Gyvenimas demokratinėse ir totalitarinėse valstybėse

Išnagrinėkite rašytinį šaltinį ir atlikite pateiktas užduotis.

Piliečiu negimstama, juo tampama. Todėl pilietinio sąmoningumo ugdymas yra kertinė betkokios visuomenės ir jos valdžios užduotis (valdžia savarankiškai, be visuomenės pagalbos, ugdyti piliečių nepajėgi). Pilietiškumo ugdymas yra bendro socializacijos proceso dalis. Jame dalyvauja tiek augančio piliečio šeima, tiek aplinka (draugai ir viešoji erdvė), kurioje jis gyvena, tiek valstybinės institucijos (pradinė mokykla, vidurinė mokykla, vėliau gal aukštoji mokymosi įstaiga), tiek, žinoma, jis pats, nes daug kas priklauso nuo paties individo noro tapti piliečiu, noro mąstyti ir suprasti aplinkinį pasaulį ir savo vaidmenį jame, noro suvokti gyvenimo prasmę.

1. Paaiškinkite paryškintas sąvokas:

Pilietiškumas –

Socializacija –

Institucija –

2. Kokią svarbiausią visuomenės ir valdžios užduotį nurodo šio šaltinio autorius?

3. Pasvarstykite, ar nedemokratinėje valstybėje galėtų būto ugdomi tokie piliečiai.