Šaltasis karas – tai laikotarpis po Antrojo pasaulinio karo, kai pasaulis suskilo į supervalstybių – JAV ir SSRS – vadovaujamus demokratinį ir komunistinį blokus, tarp kurių vyko įtempta ideologinė ir propagandinė kova, ekonominis ir karinis lenktyniavimas, sukurti kariniai blokai, trečiose šalyse vyko lokaliniai karai, kuriuose supervalstybės išbandė ginklus ir karinę strategiją.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Josifas Stalinas nenorėjo paleisti iš rankų SSRS kariuomenės okupuotų teritorijų. Jis pareiškė: „Kur kieno armija stovi, ten to ir tvarka bus“. Rytų Europoje greit įsigalėjo komunistinė diktatūra, gavusi „liaudies demokratijos“ pavadinimą. Priklausomomis nuo SSRS tapo Bulgarija, Čekoslovakija, Lenkija, Rumunija, Vengrija. Komunistai valdė Albaniją ir Jugoslaviją, veržėsi į valdžią Graikijoje. JAV gąsdino toks Sovietų Sąjungos įsigalėjimas. JAV prezidentas Haris Trumenas paskelbė doktriną, remiančią prieš komunizmą kovojančias jėgas. Nualintai Europai JAV taip pat pasiūlė ekonominę paramą, žinomą Džordžo Maršalo plano vardu. Parama turėjo ekonominių ir politinių tikslų.
Viena vertus, JAV daugeliu atžvilgių sustiprėjo per šaltąjį karą, o komunistinė Sovietų Sąjunga iširo. Rinkos ekonomika pasirodė esanti pranašesnė už komunistinę komandinę ekonomiką. Kita vertus, abi supervalstybės šaltajame kare pralaimėjo. Didžiuliai ekonominiai ir žmonių resursai buvo panaudoti ginklavimosi tikslams, sudėtingiausiems branduoliniams, biologiniams, cheminiams ginklams kurti. Ir JAV, ir Sovietų Sąjunga turėjo atidėlioti socialines programas dėl asignavimų ginklavimuisi. Pagaliau, XX a. antroje pusėje fizikos, chemijos, biologijos mokslų laimėjimai sparčiai pritaikyti praktikoje. Gimė naujos mokslo šakos. Atomo skilimo galios panaudojimas leido sukurti atominę bombą, reaktyvinį variklį, pakilti į kosmosą. Išrandamas kompiuteris, įsisavinamas lazerio spindulys. Žmogus išsilaipino Mėnulyje, pagamino robotą, įvaldė sudėtingiausias technologijas.
Šaltojo karo laikai. Padalytas pasaulis
Pagal Varšuvos sutarties organizacijos steigimo sutartį valstybės–narės savo užsienio politikoje įsipareigojo susilaikyti nuo grasinimo naudoti jėgą ir jos naudojimo, o vienos kurios nors užpuolimo atveju – suteikti užpultai valstybei nedelsiamą pagalbą visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant ir ginkluotą pagalbą. 8 sutarties straipsnis teigė: „Susitariančios šalys pareiškia, kad jos veiks draugystės ir bendradarbiavimo dvasia tolesnio ekonominių ir kultūrinių tarpusavio ryšių stiprinimo tikslais, kad laikysis abipusio jų nepriklausomybės ir suvereniteto gerbimo ir nesikišimo į vidaus reikalus principo“. Šis straipsnis buvo pažeistas jau kitais metais.
Šaltojo karo laikai. Padalytas pasaulis
Iš demonstrantų Budapešte reikalavimų
– Reikalaujame tučtuojau išvesti iš Vengrijos sovietų kariuomenę, kaip numato abipusė taikos sutartis… – Reikalaujame visuotinių, lygių ir slaptų rinkimų, kad juose dalyvautų daug partijų, kad vėliau iš jų būtų išrinktas naujas parlamentas… – Reikalaujame, kad politinio režimo simbolis – Stalino statula – kuo greičiau būtų nuversta ir jos vietoje pastatytas paminklas 1848–1849 metų kovotojams už laisvę – mūsų tautos didvyriams ir kankiniams.
Šaltojo karo laikai. Padalytas pasaulis
1968 metų rugpjūčio 21 dieną pradėta karinė operacija „Dunaj“ – daugiau negu 500 000 karių bei 5 000 tankų įvedimas į Čekoslovakiją. Penkių Varšuvos sutarties valstybių tankus ir karius Prahos gatvėse sutiko civiliai manifestantai. Stichiniuose susirėmimuose žuvo per šimtą Čechoslovakijos piliečių bei 12 sovietinių karių, tarp jų – trys lietuviai.
Šaltojo karo laikai. Padalytas pasaulis
Afganistane tarnavęs lietuvis prisimena: „Nusileidome Kabule. Čia suskirstė visus į dalinius. Aš patekau į dalinį, saugojusį Kabulo oro uostą. Tarnybos vieta buvo ne pati blogiausia, bet kartkartėmis reikėjo lydėti karines kolonas, per kalnus vykstančias į Rusiją ir atgal. Be krovinių jų vilkstinių beveik niekada nepuldavo. Grįžtant su degalų ir kitokios amunicijos kroviniu karinė kolona būdavo nuolat puldinėjama vietinių, kovojusių partizaninį karą prieš sovietų kariuomenę ir prokomunistiškai nusiteikusius savo tautiečius. Vienos tokios atakos metu mano vairuojama mašina užvažiavo ant minos. Visas ekipažas žuvo, o aš atsipeikėjau ligoninėje po stipraus galvos sutrenkimo. Tarnauti man buvo likę nebedaug.”
Šaltojo karo laikai. Padalytas pasaulis
M. Gorbačiovas buvo pirmas ir paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas, užėmęs šį postą nuo 1988 iki 1991 metų, kai ji sužlugo. Iki tol Sovietų Sąjungai nuo 1985 metų jis vadovavo kaip komunistų partijos vadovas. M. Gorbačiovo valdymo metu buvo paskelbtos dvi pagrindinės reformų kryptys: „Glasnost“ ir „Perestroika“. Pirmoji siekė kurti atviresnę valdžią, užtikrinti minties laisvę, antroji – ekonomikos pertvarkymą. Itin svarbiu M. Gorbačiovo pasiekimu laikoma su JAV prezidentu Ronaldu Reiganu 1987 metais pasirašyta ginklavimosi apribojimo sutartis, taip pat karinių jėgų atšaukimas iš Afganistano. 1990 metais M. Gorbačiovui įteikta Nobelio Taikos premija „Už jo vadovaujantį vaidmenį taikos procesuose“.
Šaltojo karo laikai. Padalytas pasaulis
Kas iš tikrųjų sugriovė Berlyno sieną? Buvęs SSRS vadovas Michailas Gorbačiovas tvirtino, kad tai jis nepasidavė „griežtos rankos“ šalininkų raginimams numalšinti Berlyne kilusias protestų bangas. Jis teigė, kad jei Kremlius būtų panaudojęs jėgą prieš minią, atėjusią nuversti sieną, būtų galėjęs kilti pasaulinis karas. Nors ir galėjo pasiųsti miniai tramdyti beveik pusę milijono Rytų Vokietijoje dislokuotų sovietinių karių, Gorbačiovas sąmoningai to nedarė. Būtina prisiminti ir JAV prezidento Ronaldo Reigano raginimą: „Misteri Gorbačiovai, sugriaukite šią sieną!“ Ši frazė irgi pastūmėjo pasaulį į didžiąsias permainas ir vokiečių tautos susijungimą. Berlyno sienos griuvimas tapo paskutine vinimi į šaltojo karo ir SSRS karstą.
Šaltojo karo laikai. Padalytas pasaulis
Vinstonas Čerčilis (Winston Leonard Spencer–Churchill, 1874–1965) – Didžiosios Britanijos politinis veikėjas, išgarsėjo būdamas Didžiosios Britanijos premjeru Antrojo pasaulinio karo metais. 1953 metais gavo sero titulą ir tais pačiais metais apdovanotas Nobelio literatūros premija. 1946 m. Fultone pasakė garsiąją kalbą, kurią daugelis laiko šaltojo karo paskelbimu. Buvo vienas pirmųjų, raginusių sukurti Jungtines Europos Valstijas. Savo išvadas suformulavo 1946 m. Ciuricho universitete sakydamas garsiąją „kalbą akademiniam jaunimui“.
Šaltojo karo laikai. Padalytas pasaulis
<…> Šalys sutinka, kad ginkluotas užpuolimas vienos ar kelių iš jų atžvilgiu Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus traktuojamas kaip užpuolimas prieš jas visas; dėl to jos sutinka, kad, jei toks ginkluotas užpuolimas įvyktų, kiekviena iš jų, įgyvendindama Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnyje įtvirtintą individualios ir kolektyvinės savigynos teisę, individualiai ar drauge su kitomis šalimis suteiks užpultajai šaliai ar šalims pagalbą imdamasi veiksmų, kuriuos ji mano esant būtinus tam, kad būtų atkurtas ir užtikrintas Šiaurės Atlanto regiono saugumas. <…> Šalys visų sutarimo pagrindu gali kviesti bet kurią kitą Europos valstybę, kuri yra pasirengusi laikytis Sutarties principų ir prisidėti prie Šiaurės Atlanto regiono saugumo, prisijungti prie šios sutarties.
Šaltojo karo laikai. Padalytas pasaulis
Fidelis Kastro gimė 1926 m. Havanos universitete jis įgijo juridinį išsilavinimą. Fidelis Kastro tapo pačiu didžiausiu ir ryžtingiausiu tuometinio Kubos diktatoriaus Batisto priešininku. 1953 m. jis vadovavo nesėkmingam Monkados kareivinių šturmui. Po šio įvykio Fidelis buvo suimtas ir nuteistas 15-ai metų kalėjimo, tačiau 1955 m. amnestuotas. Pasitraukęs į Meksiką, jis įsteigė revoliucinį judėjimą ir prisiekė grįžti į Kubą. 1956 m. pabaigoje kartu su dar 80 revoliucionierių Fidelis sugrįžo į Kubą ir pradėjo sėkmingą partizaninį karą. Jis įtikino kubiečius, kad sugebės pakeisti visuomenę. Nujausdamas savo režimo krachą ir tai, kad JAV nepalaikys, 1959 m. sausio 1 dieną Batista pabėgo iš salos. Valdyti valstybę buvo sunku. Pažadai nebuvo ištesėti. Po turtingiausių žmonių ir užsieniečių turto konfiskavimo Kubai atvirai grąsino JAV. 1961 m. Kuba užmezgė draugiškus santykius su Sovietų Sąjunga. Ši ėmė tiekti į salą savo ekonominę, techninę ir karinę pagalbą.
Šaltojo karo laikai. Padalytas pasaulis
Istorikai ilgą laiką ginčijosi dėl to, kas įsakė pastatyti Berlyno sieną. Atrasti 1961 metų Rusijos dokumentai padėjo atsakyti į šį klausimą. 1961 metų rugpjūčio 1 dieną tarp SSRS vadovo Nikitos Chruščiovo ir VDR vadovo Valterio Ulbrichto vyko pokalbis. Iš pokalbio paaiškėjo, kad idėjos autorius buvo Chruščiovas. Jis dar prieš pokalbį per sovietų ambasadorių Berlyne bandė įtikinti Ulbrichtą, jog nesutarimus ir įtampą santykiuose su Vakarais galima išnaudoti apjuosiant Berlyną geležiniu žiedu. Pokalbio metu Chruščiovas aiškino, kad Rytų Vokietiją jau paliko daug inžinierių, todėl reikia kažką daryti, kad situacija keistųsi.
Šaltojo karo laikai. Padalytas pasaulis
Jungtinių Amerikos Valstijų karinės pajėgos Vietname intensyviai naudojo „oranžinį agentą“ – augaliją naikinančius chemikalus. Tai turėjo atimti iš sukilėlių patikimą priedangą ir, sunaikinant pasėlius, susilpninti kovotojus bei juos remiančius kaimų gyventojus. Bendras chemikalų paliestas plotas apėmė 10 % visos Pietų Vietnamo teritorijos. Vienokiu ar kitokiu būdu nuo jo nukentėjo iki 4 – 4,5 milijonų vietnamiečių. Net ir po kelių dešimtmečių „oranžinis agentas“ tebėra svarbia vietnamiečių mirties priežastimi, taip pat sukelia ligų ir sunkių apsigimimų. Buvusio karo pasekmės atsiliepia ir šalies ekonomikai. Valstybė turi skirti papildomų lėšų sergančiųjų ir neįgaliųjų priežiūrai.
Šaltojo karo laikai. Padalytas pasaulis
Šaltojo karo laikai. Padalytas pasaulis
2005 metais JAV kongresas rugpjūčio 31-ąją paskelbė Solidarumo diena Jungtinėse Valstijose.
