Skip to main content

Blog Archives

Sąvokos

Parlamentinė Lietuva

Konstitucija – pagrindinis šalies įstatymas.

Parlamentinė demokratija – demokratiniais rinkimais užtikrinama valstybės valdymo sistema, kai parlamentas (Seimas) užima viršesnę padėtį nei kitos valstybės institucijos.

Žemės reforma – 1922 m. vasario 15 d. priimtas Žemės reformos įstatymas, kuriuo buvo nustatyta didžiausia nenusavinama žemės norma (80 ha), o normą viršijanti žemė kompensuojant už ją savininkams buvo imama į fondą. Šios reformos metu žeme buvo aprūpinti bežemiai, mažažemiai valstiečiai, pirmenybė buvo teikiama Nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, kuriems žemė buvo suteikta nemokamai.

Svarbiausi Parlamentinės Lietuvos bruožai

Parlamentinė Lietuva

Teritorija ir gyventojai

Politika

  • Piliečiai naudojosi 1922 m. Konstitucijos suteiktomis teisėmis ir laisvėmis, formavosi pilietinė visuomenė.
  • Politiniame šalies gyvenime didžiausią įtaką turėjo Krikščionių demokratų partija.
  • Didžiulis autoritetas buvo Katalikų Bažnyčia.

Ekonomika

  • Stabilizuota šalies ekonomika ir finansai.
  • Svarbiausia ekonomikos šaka – žemės ūkis.

Kultūra ir švietimas

  • Įsteigta daug pradžios, vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų.
  • Svarbiausiu mokslo ir kultūros židiniu tapo 1922 m. įsteigta aukštoji mokykla – Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universitetas.
  • Kuriami teatrai, muziejai.
  • Augo periodikos ir knygų leidyba.

Parlamentarizmo Lietuvoje raida

Parlamentinė Lietuva

Steigiamasis Seimas, pirmininkaujamas Krikščionių demokratų partijos atstovo Aleksandro Stulginskio, darbą pradėjo Kaune 1920 m. gegužės 15 d. ir savo pirmajame posėdyje paskelbė rezoliuciją apie Nepriklausomos demokratinės Lietuvos Respublikos įkūrimą.

Steigiamojo Seimo darbai:

  • 1920 m. birželio 10 d. priimta laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija.
  • 1920 m. liepos 21 d. pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija.
  • 1921 m. rugpjūčio 28 d. Lietuva tapo Tautų sąjungos nare.
  • 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta nuolatinė Lietuvos valstybės konstitucija.
  • 1922 m. vasario 15 d. priimtas Žemės reformos įstatymas.
  • 1922 m. kovo 24 d. patvirtintas Lietuvos universiteto statutas.
  • 1922 m. spalio 1 d. įvedama Lietuvos valiuta – litas.
  • 1922 m. spalio 6 d. Steigiamasis Seimas baigė savo kadenciją.

1922 m. spalio 10–11 dienomis, pagal 1922 m. priimtą Rinkimų įstatymą, išrinktas I Seimas. 1922 m. gruodžio 21d. prezidentu Seimas išrinko Aleksandrą Stulginskį. Pirmajame Seime nė viena politinė grupė absoliučios daugumos neturėjo. Partijoms nesutariant, prezidentas paleido I Seimą.

Seimo sudėtis

Valstiečiai liaudininkai – 20, krikščionių demokratų blokas – 38, socialdemokratai – 10, Darbininkų kuopa – 5 vietas. Dar 5 vietas turėjo tautinių mažumų (žydų ir lenkų) atstovai.

Nuveikti darbai

1923 m. gegužės 12–13 dienomis išrinktas II Seimas, o prezidentu vėl tapo A. Stulginskis.

Seimo sudėtis

Krikščionys demokratai ir Ūkininkų sąjunga – po 14, Darbo federacija – 12, Valstiečiai liaudininkai – 16, Socialdemokratai – 8 vietas. Tautinių mažumų atstovai buvo gavę dar 14 vietų: žydai – 7, lenkai – 4, vokiečiai – 2, rusai – 1.

Nuveikti darbai

  • 1924 m. gegužės 8 d. pasirašyta Klaipėdos krašto konvencija.
  • Stabilizuota šalies ekonomika ir finansai.
  • Gerinta žemės ūkio padėtis.
  • Įsteigta daug pradžios, vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų.

Išrinktas 1923 m. gegužės 12–13 dienomis. Prezidentu išrinktas Kazys Grinius.

Seimo sudėtis

Valstiečiai liaudininkai – 22, Socialdemokratai – 15, Krikščionys demokratai – 14, Ūkininkų sąjunga – 11, Darbo federacija – 5, Tautininkai – 3, Ūkininkų partija – 2 vietas. Dar 9 atstovus turėjo tautinės mažumos.

Nuveikti darbai

  • Lietuvoje panaikinama karo padėtis.
  • Panaikinami demokratines piliečių laisves varžantys įstatymai.
  • Pasirašyta nepuolimo sutartis su TSRS, kuria Rusija pripažino Lietuvos teises į lenkų okupuotą Vilnių.
  • Pradėtos derybos dėl prekybos sutarčių su Rusija ir Vokietija.
  • Valstybės administracijoje imtasi taupymo priemonių. Santaupos buvo skiriamos keliams tiesti, pramonės, švietimo ir kultūros reikalams.

Rinkimai

Parlamentinė Lietuva

Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas

1919 m. pabaigoje priimtas Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas, pagal kurį 1 atstovas turėjo būti renkamas nuo 15 tūkst. gyventojų. Rinkimų teisę turėjo visi Lietuvos piliečiai – vyrai ir moterys, – kuriems rinkimų dieną buvo sukakę 21 metai, visuotiniu, tiesioginiu, slaptu balsavimu.

Rinkimai į Steigiamajį Seimą

Balsuoti atėjo net 90 proc. visų balso teisę turėjusių piliečių. Iš 112 išrinktų Steigiamojo Seimo narių, 59 priklausė Krikščionių demokratų blokui, 29 – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Valstiečių sąjungos blokui, 12 – Lietuvos socialdemokratų partijai. Likusius mandatus pasidalijo tautinių mažumų (žydų, lenkų, vokiečių) atstovai Seime. Tarp Seimo narių buvo 6 Nepriklausomybės akto signatarai signataras, 2 Seimo nariai – Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius – vėliau buvo išrinkti Lietuvos Respublikos prezidentais.

Parlamentinė Lietuva

Parlamentinė Lietuva

XX a. pradžioje Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pradėtos kurti savos valstybės valdymo institucijos, sudarytos galimybės šiuolaikinio parlamentarizmo pradžiai. 1920–1926 metai – Lietuvos parlamentinės demokratinės respublikos laikotarpis. Seimas šiuo laikotarpiu atliko Konstitucijos apibrėžtas funkcijas: leido įstatymus, rinko Respublikos prezidentą, kontroliavo Ministrų kabinetą.