Teorija – Puslapis 5

Sąvokos

Tautinis atgimimas Lietuvoje XIX a. – XX a. pr.

Autonomija – valstybės dalinė (teritorinė autonomija) teisė savarankiškai tvarkyti savo reikalus centrinės valdžios įstatymų nustatytose ribose.

Daraktoriai – Lietuvoje spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904) slaptųjų lietuviškų mokyklų mokytojai, dažniausiai be pedagoginio išsilavinimo, išlaikomi bendruomenės ir mokę lietuviško rašto bei katalikų tikėjimo pagrindų, caro administracijos persekioti ir griežtai bausti.

Graždanka (rus. graždanskij – civilinis, pasaulietinis) – slaviškos abėcėlės kirilicos atmaina, skirta administraciniams ir kasdieniams reikalams. Petras I supaprastino abėcėlę, senoji kirilica liko tik bažnytiniams tekstams.

Knygnešiai – užsienyje, daugiausia Rytų Prūsijoje, spausdintų nelegalių lietuviškų knygų bei periodinių leidinių kontrabandininkai į Šiaurės vakarų kraštą ir jų platintojai lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpiu (1864–1904), už savo veiklą caro administracijos persekioti ir griežtai bausti.

Lenkiškų pradų naikinimo programa – Rusijos imperijos politika Šiaurės vakarų krašte (Lietuvoje) po 1830–1831 m. sukilimo, kuria buvo siekiama atitraukti lietuvius nuo lenkų įtakos ir juos nukatalikinti. Ryškiausias šios politikos pavyzdys yra lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas.

Romantizmas (pranc. romantisme) – XIX a. pirmosios pusės meno ir visuomeninės minties kryptis, propagavusi dvasingumą, asmenybės ir tautų laisvę, iškėlusi idealisto kovotojo paveikslą. Daug dėmesio romantizmas skyrė praeities šlovinimui.

Rusiškų pradų atkūrimo programa – Rusijos imperijos politika Šiaurės vakarų krašte (Lietuvoje) po 1863–1864 m. sukilimo, kuria buvo siekiama surusinti lietuvius per rusiškas mokyklas, privalomą stačiatikių tikybos mokymą.

Sąvokos

Kultūra ir kasdienio gyvenimo pokyčiai XIX a. – XX a. pr.

Industrinė visuomenė – visuomenės ekonominio išsivystymo lygis, kai daugiau nei pusė pajamų gaunamos iš pramonės sektoriaus.

Istorizmas – XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios meno kryptis (daugiausia reiškėsi architektūroje), kuriai būdingas prieš tai buvusių meno stilių imitavimas, jų elementų jungimas į vieną visumą (vadinamas eklektika).

Masinė kultūra – įvairiems gyventojų sluoksniams prieinama, žiniasklaidos skleidžiama kultūra.

Modernizmas – XIX a. pab. – XX a. kultūrinis laikotarpis. Jis reiškėsi ne tik dailėje, architektūroje, muzikoje, literatūroje, tačiau ir filosofijoje bei kituose moksluose.

Realizmas – meno kryptis, kuriai būdingas tikroviškas pasaulio vaizdavimas.

Romantizmas – XVIII a. pabaigos – XIX a. pirmosios pusės literatūros, meno bei filosofijos kryptis, kurioje išaukštintas dvasingumas, pabrėžiamos emocijos, vaizduotė, asmenybės laisvė.