Puslapis 32

Industrinė visuomenė – visuomenės ekonominio išsivystymo lygis, kai daugiau nei pusė pajamų gaunamos iš pramonės sektoriaus.

Istorizmas – XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios meno kryptis (daugiausia reiškėsi architektūroje), kuriai būdingas prieš tai buvusių meno stilių imitavimas, jų elementų jungimas į vieną visumą (vadinamas eklektika).

Masinė kultūra – įvairiems gyventojų sluoksniams prieinama, žiniasklaidos skleidžiama kultūra.

Modernizmas – XIX a. pab. – XX a. kultūrinis laikotarpis. Jis reiškėsi ne tik dailėje, architektūroje, muzikoje, literatūroje, tačiau ir filosofijoje bei kituose moksluose.

Realizmas – meno kryptis, kuriai būdingas tikroviškas pasaulio vaizdavimas.

Romantizmas – XVIII a. pabaigos – XIX a. pirmosios pusės literatūros, meno bei filosofijos kryptis, kurioje išaukštintas dvasingumas, pabrėžiamos emocijos, vaizduotė, asmenybės laisvė.

Laisvalaikis

Kultūra ir kasdienio gyvenimo pokyčiai XIX a. – XX a. pr.

Mityba

Kultūra ir kasdienio gyvenimo pokyčiai XIX a. – XX a. pr.

Apranga

Kultūra ir kasdienio gyvenimo pokyčiai XIX a. – XX a. pr.

Būstai

Kultūra ir kasdienio gyvenimo pokyčiai XIX a. – XX a. pr.

Kasdienis gyvenimas

Kultūra ir kasdienio gyvenimo pokyčiai XIX a. – XX a. pr.

Mokslo ir technikos išradimai pakeitė kasdienį žmonių gyvenimą.

Nepaisant sparčiai besiplėtojančios industrinės visuomenės, XIX a. žmonių gyvenimo būdą lėmė skirtinga jų socialinė bei turtinė padėtis.

Lietuva XIX a. buvo žemės ūkio kraštas, kuriame dvaras ir kaimas buvo du skirtingi pasauliai.

Pasaulėžiūra

Kultūra ir kasdienio gyvenimo pokyčiai XIX a. – XX a. pr.

Po pramonės perversmo išaugo mokslo ir švietimo reikšmė, žmonės ėmė geriau pažinti bei suprasti juos supančią aplinką, pasaulio sąrangą, dėl to keitėsi jų pasaulėžiūra.