„Filosofų ir sostų sąjunga“ vadinta:
Blog Archives
5 užduotis
4 užduotis
Reikšmingiausia Žano Žako Ruso idėja:
3 užduotis
Pagrindinis švietėjų tikslas:
2 užduotis
Apšvietai nebūdinga:
1 užduotis
Apšvieta – tai:
Įsivertinimo testas
Interaktyvios užduotys
Sąvokos
Barokas [it. barocco – keistas, įmantrus] – XVII–XVIII a. pirmos pusės Europos ir Lot. Amerikos šalių meno kryptis; šio laikotarpio architektūros ir dailės stilius. Barokui būdinga didingumas, prabanga, puošybos elementų gausa. LDK teritorijoje ėmė rastis jau XVI a. pab. ir vyravo iki XVIII a. II p.
Sarmatizmas – Lenkijos ir Lietuvos bajorų ideologija, akcentavusi bajoriškąsias laisves, kurių neturėjo Vakarų bajorija, bajorai rengėsi žiponais, sujuosiamais diržais, viršutiniu rūbu delija su kailiniu pamušalu, plačiomis kelnėmis, auliniais batais iki kelių ir vietoj vakaruose įprastų špagų nešioję kardus. Sarmatiškai vyrų išvaizdai būdinga plikai ar beveik plikai skusta galva ir ilgi ūsai.
Visuomenė
Bajorai:
Jie rengėsi pagal olandišką, prancūzišką ar ispanišką madą. Vidutinė ir smulkioji bajorija rengėsi sarmatiškai.
Sarmatizmas – Lenkijos ir Lietuvos bajorų ideologija, akcentavusi bajoriškąsias laisves, kurių neturėjo Vakarų bajorija, bajorai rengėsi žiponais, sujuosiamais diržais, viršutiniu rūbu delija su kailiniu pamušalu, plačiomis kelnėmis, auliniais batais iki kelių ir vietoj vakaruose įprastų špagų nešioję kardus. Sarmatiškai vyrų išvaizdai būdinga plikai ar beveik plikai skusta galva ir ilgi ūsai.
Miestiečiai:
Paprasti miestiečiai valgydavo iš glazūruoto molio indų, turtingieji – iš varinių, alavinių, sidabrinių. Pasiturintys miestiečiai rengėsi gelumbės, šilko rūbais, gausiai dabintais kailiais ir brangiais metalais.
Valstiečiai:
Valstiečiai sudarė LDK gyventojų daugumą. Jie išsaugojo lietuvių kalbą ir tautinę kultūrą.
Aprangą iš linų ir vilnos pasiūdavo pati šeimininkė. Moterys rūpinosi namais, gyvuliais, daržais. Teisiniu požiūriu baudžiauninkai visiškai priklausė ponui.
Vaikai:
Baroko laikais Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, į vaikus žiūrėta kaip į mažus suaugusiuosius. Vaikas arba išgyvena ir iškart tampa suaugusiu, arba miršta. Kūdikių mirtingumas buvo labai didelis. Net pribuvėja turėjo mokėti krikšto apeigas, kad spėtų pakrikštyti.
Vaikai ilgai vilkėdavo tik ilgus marškinius, vėliau rengdavosi kaip suaugusieji.
Vaikai turėdavo žaislų ir prasimanydavo žaidimų, tačiau kuo didesni augo, tuo daugiau turėdavo darbų.
Bajorų vaikai nuo mažens buvo mokomi karo meno ir valdymo.
Kaimas
Dėl baudžiavos ir polonizacijos LDK buvo tarsi dvi kultūros. Valstietija saugojo senąsias tradicijas, tačiau barokas darė įtaką ir liaudies kūrybai. Tai atsispindi drožyboje, kryždirbystėje. Kaimo kultūra ir gyvenimo būdas keitėsi pamažu.
Dėl gana skurdaus gyvenimo vyravo nuolankumas ir dievobaimingumas. XVII a. retas valstiečio ūkis turėjo valaką dirbamos žemės. Dėl karų ir maro kaimai ištuštėjo, pvz., 1658 m. Jurbarko seniūnijoje suskaičiuota per 500 tuščių kiemų. Ariamos žemės dirvonavo.
Dalis Lietuvos kaimų po Valakų reformos buvo pertvarkyti į gatvinius.
Smunkant ekonominei padėčiai, kaime plito girtuoklystė, nes bajorai vertė pirkti degtinę iš dvarui priklausančių karčiamų. „Tvano“ metu labai nukentėjo Lietuvos kaimai.
Buitis buvo gana skurdi. Kaimo žmonės gyveno po vienu stogu su gyvuliais, bet skirtingose patalpose.
Trobos buvo dūminės, be kamino. Vyravo natūrinis ūkis, dauguma įrankių buvo pačių žemdirbių pasigaminti iš medžio, tik metalo dirbinius įsigydavo iš kaimo kalvio.
Laikyta nemažai karvių, darbinių jaučių ir arklių, kiaulių, avių ir ožkų. Vyrai dirbdavo lauko darbus, gaminosi įrankius ir padargus. Nors po Valakų reformos buvo įdiegta trilaukė sėjomaina, žemdirbystė buvo gana primityvi.
Lažas, kartais siekdavęs 4 ar 5 dienas per savaitę, neskatino valstiečių kelti darbo našumą. Ūkyje gyveno dvi ar trys kartos (tarnyba), kad netrūktų darbo rankų savame ūkyje ir pajėgų lažui atlikti. Valstiečiai maitinosi labai paprastai, nors mėsos valgė gana daug.