Skip to main content

Sąvokos

Abiejų Tautų Respublikos silpnėjimas ir žlugimas

Abiejų Tautų teisių įžadas – 1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos konstitucijos pataisa, priimta tų pačių metų spalio mėnesį, atkūrusi federacinį valstybės pobūdį ir sulyginusi Lenkijos ir Lietuvos teises.

Targovicos konfederacija – priešiškų Ketverių metų reformoms ATR bajorų sąjunga, siekusi su Rusijos pagalba atkurti „senąją respublikonišką tvarką“. Targovicos konfederatų veiklą 1794 m. sukilėliai paskelbė išdavyste, nes paskatino antrąjį ATR padalijimą.


13 siužetas

Abiejų Tautų Respublikos silpnėjimas ir žlugimas

1795 m. Sankt Peterburge Rusijos, Prūsijos ir Austrijos atstovai išsidalino likusią valstybės teritoriją. Stanislovas Augustas buvo perkeltas į Rusijos sostinę, kur po dvejų metų mirė.

1797 m. buvo oficialiai paskelbta apie Abiejų Tautų Respublikos panaikinimą. 226 m. egzistavusi vienintelė federacinė bajorų demokratiniu valdymu paremta valstybė išnyko iš Europos žemėlapio.

ATR žlugimą lėmė ne tiek savita politinė santvarka, kiek kaimyninių valstybių grobikiška politika, nes tuo metu valstybės teritorijos dydis buvo prilyginamas jos galiai.


11 siužetas

Abiejų Tautų Respublikos silpnėjimas ir žlugimas

Reformų priešininkai susivienijo į Targovicos konfederaciją. Kilo naujas vidaus karas.
Konfederatus parėmė Rusija ir atsiuntė kariuomenę „sulaužytoms“ bajorų teisėms apginti. Karalius prisijungė prie Targovicos konfederatų.

Rusija su Prūsija sutarė dar kartą padalinti ATR teritoriją. Kariaujanti su revoliucine Prancūzija Austrija šį kartą nedalyvavo, nes jai buvo pažadėta atlyginti Flandrijos žemėmis.

1793 m. Rusijos imperija ir Prūsijos karalystė įvykdė antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą.

Antrąjį padalijimą 1793 m. pripažino paskutinis ATR seimas Gardine.


8 siužetas

Abiejų Tautų Respublikos silpnėjimas ir žlugimas

Ketverių metų (1788–1792 m.) seimo reformos:

1791 m. miestų įstatymas suteikė miestiečiams politines teises, sulygino juos su bajorais Jie gavo teisę posėdžiauti Seime (patariamasis balsas bendrais ir sprendžiamasis miestų klausimais), užimti valstybines, karines ir aukštas dvasines pareigas. Suteikta ir žemės nuosavybės teisė.

Padidinta kariuomenė iki 100 tūkstančių vyrų, įvesta rekrūtų prievolė.

Pertvarkyta vyriausybė (Įstatymų sargyba).

Įvesti valstybiniai pajamų mokesčiai bajorams ir dvasininkams.

1791 m. gegužės 3 d. priimta pirmoji Europos konstitucija uždraudė liberum veto, įvedė dinastiją, įtvirtino valdžių padalijimo principą.

Konstitucija panaikino Lenkijos ir Lietuvos federaciją, todėl LDK kilo nepasitenkinimas valstybingumo panaikinimu.

1791 m. rudenį Seimas priėmė konstitucijos pataisą – „Abiejų Tautų teisių įžadą“, kuriuo ne tik atkūrė federaciją, bet ir sulygino abiejų valstybių teises.