Skip to main content

1915

Dalis Lietuvos inteligentijos vylėsi iš Rusijos gauti galimybę sujungti visas etnines Lietuvos žemes, kaip „išbarstytus gintaro karolius“. Lietuviai tikėjosi autonomijos Rusijos imperijos sudėtyje ir paskelbė Gintarinę deklaraciją, kurioje palaikė Rusiją Pirmajame pasauliniame kare.

1915 m. pabaigoje Vokietija užėmė visą dabartinę Lietuvos teritoriją bei Kuršą. Užimtą teritoriją vokiečiai pavadino Oberosto kaštu.

Iš Petro Klimo atsiminimų.
„Nuo rugsėjo 11 d. Vilnius atsidūrė jau tikroje ugnies zonoje, jis atskirtas nuo Rusijos, nes iš ten neateidavo nei laikraščiai, nei telegramos. Vokiečių „cepelinai“ ramybės nedavė nei dieną nei naktį. Ypač piktą ataką jie padarė rugsėjo 11–12 d., kai susprogdino geležinkelio stotį septyni kilometrai už Vilniaus ir keletą bombų paleido į miestą. Viena bomba sprogo 50 metrų nuo mano slėptuvės. Toks buvo pragariškas dundesys, kad manėme vokiečius norint sugriauti mūsų sostinę. Tik kitą dieną paskaitėme tų pačių puolikų paskleistus lapelius (keturiomis kalbomis), skelbiančius, kad vokiečiai nemaną miesto griauti, dėl to gyventojai gali būti ramūs, o rugsėjo 19 d. jie ir patys, jau nebe iš oro, pasirodysią Vilniuje. Rugsėjo 15 d. skelbimai nurodė, kuriomis gatvėmis trauksis kariuomenė nuo fronto. Krautuvininkai, būkštaudami „palaidos balos“, užsikalė ne tik duris, bet ir langus. Kariuomenė žygiavo kaip per mirusį miestą“.

Vokiečių tvarka.

Vokiečių įvesta tvarka buvo griežta ir negailestinga:

  • Vietos gyventojams reikėjo mokėti mokesčius, rekvizijas.
  • Į vokiečių kariuomenę imami Lietuvos vyrai.
  • Įvesta komendanto valanda.
  • Uždrausta prekiauti žemės ūkio produktais.
  • Įvestos maisto kortelės.