1916

Vokietija į Lietuvą žiūrėjo kaip į žemės ūkio produktų šaltinį. Iš gyventojų buvo imami grūdai, paukščiai, kiaušiniai. Gyventojai turėjo dirbti priverstinius darbus. Toliau aktyviai savo veiklą plėtė Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti. Daugiau galimybių padėti pabėgėliams ši draugija turėjo Rusijoje. Čia 1916 m. pradžioje veikė daugiau kaip 80, vėliau 254 Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti skyriai (vietiniai komitetai). Jie steigė vaikų ir senelių globos įstaigas, mokyklas, labdaros valgyklas. Ši draugija turėjo didelę įtaką pasitraukusiems į Rusijos gilumą lietuviams. Draugija subūrė politinį centrą, į kurį įėjo beveik visos lietuvių politinės partijos.