Antifeodalinių ir demokratinių idėjų sklaida ir reformos
Antifeodalinės idėjos
- Prigimtinių teisių teorija skelbia, kad žmonės gimsta laisvi ir lygūs, turi teisę į laimę ir nuosavybę, ir tokios teisės yra neatimamos.
- Asmenybė vertinama ne dėl jo kilmės, o gebėjimų.
- Apriboti absoliutinę monarcho valdžią.
- Sumažinti Katalikų bažnyčios įtaką, ją imta kaltinti pažangos stabdymu.
- Gerinti verslo sąlygas, skatinti pramonę (manufaktūras), prekybą, plėtoti švietimą.
- Naikinti luomų skirtumus, uždrausti baudžiavą.
Lietuvoje
Vilniaus katedros kanauninkas Povilas Ksaveras Bžostovskis įkūrė Paulinavos (Pavlovo) Respubliką. Jis pirmasis LDK istorijoje dvarininkas, savo dvare Merkinėje (Šalčininkų raj.) valstiečius paleidęs iš baudžiavos. 1769 m. Bžostovskis valstiečiams paskelbė nuostatus. Apie 800 žmonių gavo asmens laisvę ir teisę paveldėti dirbamą žemę.
Povilas Ksaveas Bžostovskis
Visuomenės sutarties teorija
- Suverenitetas priklauso tautai.
- Tauta turi teisę pati nustatyti valdymo formą.
- Valdžia gali valdyti tik su tautos pritarimu.
- Tinkamiausia valdymo forma – respublika.
- Engiama tauta turi teisę sukilti ir revoliucijos metu pakeisti šalies valdymą.
Reformos
Apšviestieji monarchai skelbė, kad jų tikslas – valdinių gerovė, todėl ir vykdė reformas:
- kankinimų draudimas tardant ir švelnesni baudžiamieji įstatymai;
- administracijos centralizacija;
- valstybės lėšų taupymas ir mokesčių paskirstymas tarp luomų;
- religinio pakantumo įstatymai;
- baudžiavos apribojimas ir net naikinimas;
- parama verslininkams.
Kartais apšviestųjų monarchų politika įgydavo voliuntarizmo pobūdį.
Voliuntarizmas
(lot. voluntarius – savanoris, savavalis) – politika, kai sprendimus priimantis asmuo vadovaujasi tik savo įgeidžiais ir neribota valdžia. Tokie sprendimai dažnai neturi realaus pagrindo, prieštarauja nusistovėjusioms tradicijoms ar net sveikam protui. Voliuntarizmas būdingas absoliutinėms monarchijoms, diktatūroms. Pvz., Austrijos imperatorius Juozapas II išleido įstatymą, draudžiantį laidoti mirusiuosius mediniuose karstuose. Kapines keitė bendri kapai su negesintomis kalkėmis. Tai kėlė bažnyčios ir visuomenės pasipiktinimą, todėl toks įstatymas buvo atšauktas.
Apšviestojo absoliutizmo teorija
- Revoliucijos atneša tik nelaimes ir sumaištį, todėl užtenka pertvarkyti pačią monarchiją.
- Filosofų ir sostų sąjunga“ – visas valstybės problemas gali išspręsti apšviestasis absoliutizmas, besivadovaujantis švietėjų teorijomis ir vykdantis pažangias reformas.
Demokratinės idėjos
- Apšvieta kaip ir Renesansas rėmėsi Antikos paveldu, todėl atgimė demokratijos idėja.
- Imta ieškoti būdų visuomenės gyvenimui tobulinti.
- Švietėjai manė, kad švietimas ir mokslo pažanga padės sukurti tobulesnę visuomenę.
- Apšvieta išreiškė III luomo siekius pertvarkyti feodalinę visuomenę ir absoliutinę monarchiją.
Valdžių atskyrimo teorija
- Piktnaudžiavimai absoliutinėje monarchijoje kyla iš vienose rankose sutelktos valdžios.
- Įstatymų leidžiamoji galia turi priklausyti parlamentui, vykdomoji – karaliui ir vyriausybei, teisingumą turi vykdyti nepriklausomi teismai.
- Atskyrus valdžias neliks galimybės piktnaudžiauti.
- Geriausia valdymo forma – konstitucinė monarchija.
Ketverių metų seimas 1791 m. gegužės 3 d. priėmė pirmąją Europoje konstituciją. Joje atsispindėjo Apšvietos idėjos, buvo įtvirtintas valdžių padalijimo principas.