Skip to main content

Klasicizmas

Lietuvoje

  • A. Tyzenhauzas tapo baleto meno pradininku Lietuvoje.
  • Polonezai išgarsino kompozitorių Mykolą Kleopą Oginskį. Jis laikomas garsiausiu pasaulyje muziku, kilusiu iš Lietuvos.
  • Atgijo ir baroko laikotarpiu nusmukusi lietuvių raštija. Apšvieta skatino domėtis liaudies kūryba. Lietuvių literatūra susilaukė savo pirmojo klasiko – Kristijono Donelaičio.
  • Žymiausias klasicizmo architektūros atstovas buvo Laurynas Stuoka-Gucevičius. Kupiškio apylinkių baudžiauninkas Edukacinės komisijos pirmininko vysk. I. Masalskio globojamas baigė mokslus Italijoje ir pastatė daug garsių Vilniaus statinių: arkikatedrą, rotušę, Verkių rūmus.
  • Tapytojas Pranciškus Smuglevičius universitete įkūrė tapybos katedrą, pats daug metų joje dirbo. Tai padėjo pagrindus lietuviškai meno mokyklai.

Apšvietos ideologija keitė nusistovėjusį požiūrį į žmogaus vietą visuomenėje:

  • Imta rūpinti liaudies švietimu. 1773 m. popiežius panaikino jėzuitų ordiną, švietimas perėjo valstybės žinion.
  • Bažnyčios mokymą imta laikyti pažangos stabdžiu, ji ėmė prarasti turėtą autoritetą, religinė tolerancija suteikė galimybę žydams integruotis į visuomenę.
  • Plintant raštingumui, Apšvietos idėjos darė poveikį žemesniems gyventojų sluoksniams, todėl dažnai bažnyčia ir valdžia jas vertino kaip revoliucines.
  • Ašvietos laikais išaugo visuomenės aktyvumas. Buvo madinga domėtis mokslu ir politika, kolekcionuoti egzotiškus daiktus, burtis į draugijas.
  • Apšvieta, išaukštinusi žmogaus protą ir skatinusi pažangą, darė didelį poveikį gamtos ir tiksliesiems mokslams. Jie buvo įtraukti į universitetų ugdymo programas. XVII–XVIII a. buvo padaryta ir daug mokslo atradimų: Izaokas Niutonas, Bendžiaminas Franklinas, Gei Liusakas.
  • Reikšmingas Apšvietos laimėjimas buvo prancūzų švietėjų sumanytas leidinys – „Enciklopedija“. Šiam projektui vadovavo Deni Didro, o straipsnius rašė žymiausi mokslininkai ir filosofai. Per dvidešimt metų buvo išleisti 35 didžiuliai tomai. „Enciklopedija“ tapo skaitomiausiu XVIII a. leidiniu, tačiau dėl Katalikų bažnyčios ir absoliutinės monarchijos kritikos popiežius ir daugelis valdovų ją draudė.
  • Draugijos, ypač masonai, pakeitė žmonių sąmonę. „Senoji tvarka“ arba „senasis režimas“ jau neatrodo amžini ir nekintami. Apšvieta, išjudinusi žmonių protus, parengė sąlygas revoliucijoms. Prancūzijos XVIII a. pab. ir XIX a. revoliucijos buvo tiesioginis šio sąjūdžio padarinys.
  • XVII–XVIII a. mokslo pasiekimai ir technikos laimėjimai ėmė tarnauti ekonominei visuomenės pažangai. Samprata, kad žmogus gali pažinti ir keisti ne tik visuomenę, bet ir gamtą, sukūrė išsivysčiusių šalių gyventojų gerovę.
  • Neigiamas švietėjų požiūris į Bažnyčią ir religiją skatino ateizmą ir papročių laisvę. Komunizmo kaip tobulos visuomenės kūrimas gali būti siejamas su Apšvietos siekiu sukurti geresnę visuomenę.

Lietuvoje

1773 m. popiežiui panaikinus jėzuitų ordiną, jų mokyklas LDK savo žinion perėmė pasaulietinė valstybės įstaiga – Edukacinė komisija – pirmoji Švietimo ministerija Europoje.

  • Edukacinė komisija pertvarkė mokyklų tinklą ir ugdymo programas – atsirado gamtos ir tiksliųjų mokslų.
  • Visos LDK mokyklos turėjo vadovautis komisijos patvirtintomis programomis.
  • Lotynų kalbą pakeitė lenkų.
  • Lietuvių kalbai Edukacinė komisija neskyrė dėmesio, ji palikta valstiečių vaikams, kuriems buvo įvestas privalomas pradžios mokslas.
  • Kolegijose buvo dėstomos vokiečių ir prancūzų kalbos.
  • Mokyklų tinklui vadovavo Vilniaus universitetas, pervadintas Vyriausiąja LDK mokykla.