Blog Archives

Aksominė revoliucija – taikūs visuomenės veiksmai, po kurių buvo nuversti komunistiniai režimai.

Amžininko prisiminimai

Kai dabar prisimeni pirmąjį – tą, pavasarinį, sakytum, gaivališką, šiek tiek romantišką, trispalvėmis ir šypsenomis pražydusį tą pirmąjį Sąjūdžio etapą – kai jį prisimeni, tai supranti, kad nieko gražesnio, nieko prasmingesnio, nieko broliškesnio nesi patyręs. Nei tu pats, nei visa mūsų tauta. Atgimimo laikotarpis, galima sakyti, visą tautą išvedė į lyderius. Šitokį išgyvenimą istorija mažai kam duoda. Mūsų kartai ji suteikė tokią galimybę. Dėkoju likimui, kad man teko regėti tuos daugiatūkstantinius Sąjūdžio mitingus, būti jų dalyviu. Kad patyriau didžiulį pilietinį ir poetinį išgyvenimą stovėdamas Baltijos kelyje. Iš meilės kilo Sąjūdis. Iš meilės dar gyvam savo kraštui, jo istorijai ir kultūrai, iš meilės kalbai, teisybei ir teisingumui. O svarbiausia – iš meilės žmogaus laisvei. Gal tik retas mūsų tada suvokė, kad laisvė – tai darbas, nuolatinis, alinantis darbas, deginanti kūryba, našta, pareiga ir įsipareigojimas.

Poetas Justinas Marcinkevičius

• SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo inicijuota pertvarkos ir viešumo politika sukėlė milžiniškus pokyčius Europos žemėlapyje.
• Daugelyje Rytų Europos šalių, įvykus aksominėms revoliucijoms, režimai žlugo taikiai.
• Nesugebėjimas suvaldyti viešumo politikos sukeltų laisvės ir nepriklausomybės siekių bei demokratizacijos procesų, nesėkmingi bandymai reformuoti žlungančią šalies ekonomiką, galiausiai bandymas įvykdyti valstybės perversmą galutinai sužlugdė SSRS.

SSRS galutinai iširo 1991 m. gruodį. Gruodžio 1 d. dieną ukrainiečiai referendume pasisakė už nepriklausomybę, gruodžio 8 d. pasirašytas Belovežo susitarimas, gruodžio 21 d. pasirašyti Alma Atos protokolai ir įkurta Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS), gruodžio 25 d. atsistatydino likęs prezidentu be valstybės Michailas Gorbačiovas, o gruodžio 31 d. valstybė galutinai nustojo egzistuoti.

1991 m. subyrėjus SSRS ir Varšuvos pakto blokui, baigėsi apie pusę amžiaus trukęs šaltasis karas.

• Šaltojo karo metu pasaulis buvo susiskaldęs į dvi priešiškas stovyklas – Rytų ir Vakarų blokus.
• Plėsdama įtaką pasaulyje, kurstydama ir palaikydama karinius konfliktus, SSRS kūrė pasaulinę komunistinių valstybių sistemą.
• Subyrėjus SSRS, jos paramos netekę komunistiniai režimai savarankiškai išsilaikyti negalėjo, daugelis jų žlugo. Iki šiol reformuoti komunistiniai režimai išliko Kinijoje, Kuboje, o izoliuotoje Šiaurės Korėjoje viešpatauja komunistinė diktatūra.

Amžininko prisiminimai

Kokios priežastys lėmė įvykius prieš dvidešimt metų? Pats banaliausias atsakymas į šį klausimą toks, kad komunizmas pasirodė esąs ekonomiškai neefektyvus. Tačiau nepaisant sistemos neefektyvumo, dar ir šiandien yra komunistinių šalių: Kuba, Šiaurės Korėja, Vietnamas ir Kinija. Taigi grynai ekonominis atsakymas neįtikina. 1989-ieji buvo stebuklų metai, annus mirabilis. Bet komunizmo žlugimo aiškinimai skiriasi. Amerikiečių atsakymas – jį lėmė JAV politika. Demokratas pasakytų, kad tai buvusi Jimmy’io Carterio žmogaus teisių politika. Respublikonas nuopelnus skirtų Ronaldo Reagano veiksmams, pradėjusiems ginklavimosi lenktynes, kurių sovietų ekonomika negalėjo laimėti.
O Vatikane galima išgirsti, kad komunizmas krito dėl Jono Pauliaus II ir jo veiksmų, kurie iš sistemos atėmė teisėtumą, ypač Lenkijoje. Jei gyvenate Kabule, jums sako, kad komunizmas žlugo dėl 1979-ųjų sovietų invazijos į Afganistaną ir afganų pasipriešinimo, įstūmusio sovietų imperiją į beviltišką padėtį. Berlyne kalbama, kad komunizmo žlugimas vainikavo protingą „Ostpolitik“ (Rytų politika – vok.), kuri privertė Sovietų Sąjungą kalbėti apie dalykus, apie kuriuos ji niekada nenorėjo kalbėti. Maskvoje jums visi pasakytų, kad svarbiausia buvo M.Gorbačiovo perestrojka, o Varšuvoje – nepriklausoma profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir jos vadas Lechas Walesa. Trumpai tariant, į šį klausimą yra daug atsakymų. Sudėtingas faktų raizginys privertė Sovietų Sąjungos politinį elitą suprasti, kad nepavyks išvengti šiek tiek demokratinės modernizacijos, nes kitaip socializmas neišgyvens.
Aš esu įsitikinęs, kad sovietų lyderis M. Gorbačiovas norėjo modernizuoti socializmą, bet nesugriauti SSRS. Tačiau komunizmas pasirodė esąs kaip anekdotinės žydo batsiuvio kelnės. Kai žmona jam liepia išsiskalbti kelnes, jis energingai priešinasi. Žmona klausia, kodėl ir piktinasi, kad jos kasdien vis purvinesnės. Galų gale Mordechajus atsako: „Taip, jos eina vis purvinyn, bet jeigu išskalbsiu, jos visai suplyš!“
Taip atsitiko ir Sovietų Sąjungai. Paradoksalu, kad komunizmas žlugo, nes sovietų elitas tikėjo, kad jį galima reformuoti. Tiesą sakant, teisūs buvo griežtosios linijos šalininkai, kurie nenorėjo nieko keisti. Nežinia, kiek laiko komunizmas dar tvers Kinijoje, Kuboje arba Šiaurės Korėjoje.
Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, jis pasmerktas mirčiai. Tačiau dar gali ištempti kelias kartas. Taigi 1989-ieji buvo ženklas, kad kažkas baigiasi, bet niekas neturėjo jokio supratimo, kaip ir kada viskas baigsis.

Adamas Michnikas. 1989-ieji, stebuklų metai

Egzekucija (lot. exsecutio – įvykdymas) – kūno ar mirties bausmė, jos vykdymas.

Memorandumas (lot. memorandum – vertas paminėti, minėtinas) – diplomatinis aktas, detaliai išdėstantis reikalo esmę, ją pagrindžiantis ir reikalaujantis atsižvelgti į išsakytą nuomonę.

Ostlandas (vok. Ostland – Rytų kraštas) – Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos okupuotos teritorijos: Estija, Latvija, Lietuva ir Baltarusija. Ostlande buvo įvesta civilinė valdžia, kuriai vadovavo A. Hitlerio skirtas reichskomisaras H. Lozė. Ostlandas buvo suskirstytas į generalines sritis. Lietuvos generalinei sričiai vadovavo generalinis komisaras A. fon Rentelnas.

Vietinė rinktinė – savanoriškas karinis junginys, 1944 m. vasarį įsteigtas kovai su banditizmu Lietuvoje, sutarus su vokiečių okupacine administracija.

• Vietinės rinktinės kariams teko kovoti su Rytų Lietuvoje veikusia lenkų kovine organizacija „Armija krajova“.
• „Armijos krajovos“ smogikai terorizavo Rytų Lietuvos gyventojus: reikalaudavo pateikti pasus, įrašas „lietuvis“ prilygo mirties nuosprendžiui.

Iš Sovietų Sąjungos siunčiami partizanai–teroristai virto opia Lietuvos problema.

• Maskvoje sudarytas Lietuvos partizaninio judėjimo komitetas (jam vadovavo A. Sniečkus) per fronto liniją siuntė kovotojus į vokiečių užnugarį. Prie jų dėjosi iš getų pabėgę žydai.
• Partizanai ne tiek kovojo su naciais, kiek terorizavo vietinius gyventojus.
• Už sovietų partizanų teroro aktus vokiečiai baudė taikius Lietuvos žmones, naikino ištisus kaimus (Ablinga, Lintupėnai, Šarkiškiai).
• Nacių aukų simboliu tapo 1944 m. birželio 3 d. sunaikintas Pirčiupių kaimas – gyvi sudeginti 119 gyventojų. Kaltė už nacių represijas tenka sovietų partizanams, kurie ties kaimu apšaudė vokiečių karinį transportą.

• 1943 m. sausio mėnesį vokiečiai mėgino sukurti lietuvių tautinį SS legioną, kaip Latvijoje, Estijoje bei Vakarų Europoje ar Ukrainoje.
• Pogrindžio propaganda buvo tokia stipri, kad savanorių į legioną beveik nebuvo.
• Dėl SS legiono boikoto nukentėjo vokiečių valdžios prestižas Lietuvoje.
• Nacių okupacinė valdžia ėmėsi keršto – suėmė 46 garsius rašytojus, poetus, mokslininkus ir įkalino Štuthofo konclageryje, uždarė universitetus.

• 1944 m., blogėjant situacijai Rytų fronte, vokiečiai leido organizuoti Vietinę rinktinę. Į šį dalinį įstojo net 30 tūkstančių savanorių. Jos vadu tapo generolas P. Plechavičius.
• Vietinė rinktinė turėjo veikti tik Lietuvos teritorijoje, tačiau naciai nutarė ją pasiųsti į Baltarusiją kovoti su Raudonąja armija.
• Generolas Povilas Plechavičius įsakė rinktinės kariams išsiskirstyti. Jie bėgo į miškus, vėliau pirmieji pradėjo kovą su sovietų okupantais.
• Gestapas gen. P. Plechavičių ir karininkus įkalino Salaspilio (Latvija) konclageryje.

• Lietuviai ūkininkai buvo laikomi tik žemės valdytojais, privalančiais mokėti duokles.
• Vokiečiai už pyliavų nevykdymą taikė represijas. Kartais buvo rengiamos parodomosios egzekucijos – 3 ar 5 ūkininkai, neįvykdę pyliavų, būdavo viešai sušaudomi.
• Iš Suvalkijos buvo iškelta 5 tūkstančiai ūkininkų, jų ūkiai atiteko vokiečių kolonistams, o lietuviams buvo kompensuota lenkų žemėmis Vilniaus krašte.