Totalitarinių valstybių agresija 1938–1939 m.
Paspausdami aktyvias žemėlapio vietas, sekite totalitarinių valstybių veiklą Europoje 1938–1939 m.
Viačeslavas Molotovas
Gyveno 1890–1986 m. Nuo 1906 m. buvo bolševikų partijos narys. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir jo pradžioje buvo SSRS vyriausybės vadovu ir užsienio reikalų ministru. Labiausiai V. Molotovas žinomas kaip SSRS atstovas pasirašant sutartis su Vokietija prieš Antrąjį pasaulinį karą (Molotovo–Ribentropo paktą) ir jam prasidėjus.
Joachimas Ribentropas
Gyveno 1893–1946 m. 1938–1945 m. buvo nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministras. Jis vadovavo svarbiausių nacių agresijos aktų diplomatiniam parengimui. J. Ribentropas sudarė Berlyno–Romos ašies sutartį (1936 m.) ir vadinamąjį Ribentropo–Molotovo paktą (1939-08-23). Po Antrojo pasaulinio karo, Niurnbergo teismo sprendimu kaip karo nusikaltėlis buvo pakartas.
SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartimi
A. Hitleris siekė išvengti karo dviem frontais. J. Stalinas norėjo atgauti Pirmojo pasaulinio karo metu prarastas Rusijos imperijos teritorijas.
Vokietijos–SSRS slaptasis protokolas
Slaptuoju protokolu dėl įtakos sferų Rytų Europoje pasidalijimo Vokietijai atiteko didžioji Lenkijos dalis ir Lietuva, o SSRS gavo Latviją, Estiją ir Suomiją bei Rumunijai priklausiusią Besarabiją (dabartinė Moldova).
Vilniaus grąžinimas Lietuvai 1939 metais
Lietuvos komisija paskutinį kartą skrenda į Maskvą tartis dėl Vilniaus grąžinimo. Lietuvos – Lenkijos pasienio sargyba ir Lietuvos gyventojai laukia prasidedančio žygio į Vilnių. Perpjaunamas pasienio barjeras. Susirinkę gyventojai ir kariškiai sveikina įvykio dalyvius. Kariai pradeda žygį į Vilnių. Kariai važiuoja motociklais. Važiuoja šarvuočiai (tankai), kariai važiuoja mašinose, skrenda lėktuvai, arkliai traukia pabūklus, žygiuoja pėstininkai. Kariuomenę palydi ir sveikina vietos gyventojai. Raudonoji armija apiplėšė miestą, tad net nepalankūs Lietuvai Vilniaus lenkai į lietuvius karius žiūrėjo kaip į išvaduotojus. Kariai dalina gyventojams cigaretes, vaikus vaišina saldainiais. Vilniaus krašto gyventojai jau spėjo patirti prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo baisumus ir sunkumus bei sovietų elgesį okupuotame krašte.
Juozas Urbšys
Paskutinis LR Užsienio reikalų ministras. Gyveno 1896–1991 m. Ilgą laiką buvo įkalintas SSRS lageriuose, sulaukė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Kazys Skučas
Lietuvos Vidaus reikalų ministras Kazys Skučas. Gyveno 1894–1941 m. Priėmus ultimatumą perduotas SSRS ir slapta sušaudytas. Palaidojimo vieta nežinoma.
Augustinas Povilaitis
LR Valstybės saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis. Gyveno 1900-1941. Priėmus ultimatumą perduotas SSRS ir slapta sušaudytas.
Antanas Merkys
I LR politikas, visuomenės veikėjas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas, Klaipėdos gubernatorius, paskutinis ministras pirmininkas.