Rinkimai

Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas

1919 m. pabaigoje priimtas Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas, pagal kurį 1 atstovas turėjo būti renkamas nuo 15 tūkst. gyventojų. Rinkimų teisę turėjo visi Lietuvos piliečiai – vyrai ir moterys, – kuriems rinkimų dieną buvo sukakę 21 metai, visuotiniu, tiesioginiu, slaptu balsavimu.

Rinkimai į Steigiamajį Seimą

Balsuoti atėjo net 90 proc. visų balso teisę turėjusių piliečių. Iš 112 išrinktų Steigiamojo Seimo narių, 59 priklausė Krikščionių demokratų blokui, 29 – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Valstiečių sąjungos blokui, 12 – Lietuvos socialdemokratų partijai. Likusius mandatus pasidalijo tautinių mažumų (žydų, lenkų, vokiečių) atstovai Seime. Tarp Seimo narių buvo 6 Nepriklausomybės akto signatarai signataras, 2 Seimo nariai – Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius – vėliau buvo išrinkti Lietuvos Respublikos prezidentais.