Parlamentarizmo Lietuvoje raida
Steigiamasis Seimas, pirmininkaujamas Krikščionių demokratų partijos atstovo Aleksandro Stulginskio, darbą pradėjo Kaune 1920 m. gegužės 15 d. ir savo pirmajame posėdyje paskelbė rezoliuciją apie Nepriklausomos demokratinės Lietuvos Respublikos įkūrimą.
Steigiamojo Seimo darbai:
- 1920 m. birželio 10 d. priimta laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija.
- 1920 m. liepos 21 d. pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija.
- 1921 m. rugpjūčio 28 d. Lietuva tapo Tautų sąjungos nare.
- 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta nuolatinė Lietuvos valstybės konstitucija.
- 1922 m. vasario 15 d. priimtas Žemės reformos įstatymas.
- 1922 m. kovo 24 d. patvirtintas Lietuvos universiteto statutas.
- 1922 m. spalio 1 d. įvedama Lietuvos valiuta – litas.
- 1922 m. spalio 6 d. Steigiamasis Seimas baigė savo kadenciją.
1922 m. spalio 10–11 dienomis, pagal 1922 m. priimtą Rinkimų įstatymą, išrinktas I Seimas. 1922 m. gruodžio 21d. prezidentu Seimas išrinko Aleksandrą Stulginskį. Pirmajame Seime nė viena politinė grupė absoliučios daugumos neturėjo. Partijoms nesutariant, prezidentas paleido I Seimą.
Seimo sudėtis
Valstiečiai liaudininkai – 20, krikščionių demokratų blokas – 38, socialdemokratai – 10, Darbininkų kuopa – 5 vietas. Dar 5 vietas turėjo tautinių mažumų (žydų ir lenkų) atstovai.
Nuveikti darbai
- Tęsta diplomatinė kova dėl Vilniaus ir Lietuvos sienų su Lenkija.
- Prie Lietuvos prijungtas Klaipėdos kraštas.
1923 m. gegužės 12–13 dienomis išrinktas II Seimas, o prezidentu vėl tapo A. Stulginskis.
Seimo sudėtis
Krikščionys demokratai ir Ūkininkų sąjunga – po 14, Darbo federacija – 12, Valstiečiai liaudininkai – 16, Socialdemokratai – 8 vietas. Tautinių mažumų atstovai buvo gavę dar 14 vietų: žydai – 7, lenkai – 4, vokiečiai – 2, rusai – 1.
Nuveikti darbai
- 1924 m. gegužės 8 d. pasirašyta Klaipėdos krašto konvencija.
- Stabilizuota šalies ekonomika ir finansai.
- Gerinta žemės ūkio padėtis.
- Įsteigta daug pradžios, vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų.
Išrinktas 1923 m. gegužės 12–13 dienomis. Prezidentu išrinktas Kazys Grinius.
Seimo sudėtis
Valstiečiai liaudininkai – 22, Socialdemokratai – 15, Krikščionys demokratai – 14, Ūkininkų sąjunga – 11, Darbo federacija – 5, Tautininkai – 3, Ūkininkų partija – 2 vietas. Dar 9 atstovus turėjo tautinės mažumos.
Nuveikti darbai
- Lietuvoje panaikinama karo padėtis.
- Panaikinami demokratines piliečių laisves varžantys įstatymai.
- Pasirašyta nepuolimo sutartis su TSRS, kuria Rusija pripažino Lietuvos teises į lenkų okupuotą Vilnių.
- Pradėtos derybos dėl prekybos sutarčių su Rusija ir Vokietija.
- Valstybės administracijoje imtasi taupymo priemonių. Santaupos buvo skiriamos keliams tiesti, pramonės, švietimo ir kultūros reikalams.
