1806
Praėjus keliems mėnesiams po Trečiosios koalicijos žlugimo, prieš Prancūziją buvo suformuota Ketvirtoji koalicija, kurią sudarė Prūsija, Rusija, Saksonija, Švedija ir Didžioji Britanija.
Napoleonas nematė kitos išeities kaip kariauti su Prūsija ir išardyti naują koaliciją. Lemtingas susidūrimas įvyko prie Jenos 1806 m. tarp Prancūzijos ir Prūsijos pajėgų. Prancūzų kariuomenė laimėjo mūšį ir tą pačią dieną prie Aueršteto mūšis galutinai palaužė Prūsijos kariuomenės pasipriešinimą. Prūsija buvo priversta paklusti Napoleonui I. Užimtose teritorijose Napoleonas kūrė naujus politinius darinius, juos valdyti paskirdavo savo gimiminaičius. 16 vokiečių žemių teritorijoje, kurios anksčiau priklausė Šventajai Romos imperijai, jis įkūrė Reino sąjungą. Po šio įvykio Šventosios Romos imperatorius Pranciškus II paskelbė imperijos paleidimą.
Napoleonas I turėjo stipriausią kariuomenę, tačiau jo burinis laivynas negalėjo konkuruoti su anglų gariniu laivynu. Napoleonas 1806 m. priėmė sprendimą izoliuoti ir atskirti Didžiąją Britaniją nuo žemyno ir įvedė kontinentinę blokadą.
Napoleonas I po Prūsijos sutriuškinimo lenkiškose teritorijose, kurios po III-ojo ATR padalinimo priklausė Austrijai, Rusijai ir Prūsijai, įkūrė priklausomą nuo Prancūzijos naują politinį darinį – Varšuvos kunigaikštystę. Likusi be sąjungininkų, Rusija tam neprieštaravo.
