Napoleono ekonominiai pertvarkymai

Napoleonas žinojo, kad nauja valdymo tvarka šalyje kels nepasitenkinimą Europos šalių monarchams, o ypač Britanijai. Viena kovoti su Prancūzija ji buvo nepajėgi, todėl kartu su Didžiosiomis Europos valstybėmis jungėsi į koalicijas. Napoleonas suprato, kad jam reikės kariauti, todėl ėmėsi politinių ir ekonominių reformų, kurios padėjo sustiprinti Prancūziją.

1. Matų sistemos sureguliavimas

Napoleonas padarė daug reformų, tačiau metrinės matų sistemos suvienodinimas yra viena iš pagrindinių. Nauja matų sistema pradėta naudoti matuojant laukus, skysčių talpą – gramais ir kilogramais, atstumus – metrais. Naująją metrinę matų sistemą Napoleonas I įvedė visose užkariautose teritorijose.

2. Įkurtas Prancūzijos bankas

Napoleonas 1801 m. įkūrė Prancūzijos banką. Stabili valiuta sudarė prielaidas ekonomikos augimui.

3. Stabilizuota finansinė padėtis šalyje

Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu šalyje prasidėjo suirutė. Pinigų vertė krito. Maisto ir kitų prekių kainos sparčiai augo. Ekonomikos padėčiai stabilizuoti reikėjo radikalių priemonių. Siekiant stabilizuoti finansinį nestabilumą, iš apyvartos buvo išimti nuvertėję pinigai, frankas tapo stabilia valiuta.

4. Prekybos ir pramonės įmonių savininkams suteikta teisė su tarnautojais ir darbininkais sudaryti sutartis

Po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos šalyje nebuvo įstatymų, kurie reguliuotų darbininkų ir įmonių savininkų teises. Tarp darbininkų ir savininkų būdavo daug nesutarimų, dažnai kildavo maištai, neramumai. Tai kėlė sumaištį. Napoleonas suteikė prekybos ir pramonės įmonių savininkams teisę su tarnautojais ir darbininkais sudaryti sutartis (kontraktus). Pasirašomos sutartys leido reguliuoti ginčus.

5. Vidaus rinka apribota nuo užsienio

Siekdamas užtikrinti Prancūzijos pramoninkų interesus ir vidaus rinkos plėtrą, Napoleonas įvedė muitus įvežamoms prekėms.

6. Organizuojami viešieji darbai

Direktorija nesirūpino gyventojais. Žmonės ekonominės suirutės metais neturėjo darbo, pasitaikydavo, kad ir badavo. Napoleonas, siekdamas suteikti galimybę darbo ieškantiems asmenims užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų ir sudaryti sąlygas laikinai įsidarbinti ekonominių sunkumų patiriančių įmonių darbuotojams, organizavo viešuosius darbus: kelių tiesimas, miesto, gyvenviečių tvarkymas ir kt. Taip Prancūzijoje beveik neliko bedarbių. Per beveik penkerius metus Prancūzijos ekonomika išaugo 50 %.