Napoleono karai

Prancūzija kariavo su Europos valstybėmis nuo revoliucijos laikų. Napoleonas I savo valdymo pradžioje 1801–1802 m. sugebėjo susitarti su Austrija ir Dižiąja Britanija ir pasirašyti taikos sutartis. Jos buvo laikinos. Napoleonui I sėkėsi kovoti sausumoje. Jis nukariavo beveik visą Europą, tačiau kova su Didžiąja Britanija tapo pagrindine Prancūzijos problema. Didžioji Britanija turėjo patį moderniausią laivyną, valdė daug kolonijų, organizavo prieš Prancūziją koalicijas. Napoleono bandymai nugalėti Didžiąją Britaniją buvo nesėkmingi (Trafalgaro 1805 m. mūšis). Kova tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadinama „Liūto ir banginio kova“. Liūtas – tai Napoleonas (Prancūzija), turėjęs stiprią sausumo kariuomenę, o banginis – Didžioji Britanija, turėjusi stipriausią pasaulyje karo laivyną. Nuolatinė Britanijos ir kitų valstybių koalicijų prieš Prancūziją grėsmė vertė Napoleoną kariauti.